Lietuvoje

2018.10.19 16:31

Analitikas: Kremlius neabejotinai kišis į visus rinkimus ir turės ne vieną kandidatą į prezidentus

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.10.19 16:31

Kandidatai į Lietuvos prezidentus ruošiasi rinkimams, pamažu aiškėja savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvausiantys politikai. Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius sako, kad situaciją įdėmiai stebi Kremlius ir neabejotinai kišis į rinkimus – kaip tą darė Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose, o pastaruoju metu ir Latvijoje. Nors, pasak M. Laurinavičiaus, prorusiškų kandidatų Lietuvoje nėra, Kremlius prezidento rinkimuose gali turėti savo kandidatą.

Dėl konservatorių kandidato į prezidentus nominacijos kovojantys Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė pirmuosiuose debatuose aptarė, kokia turėtų būti Lietuvos politika su Rusija. I. Šimonytė pareiškė, kad reikėtų laikytis esamos, su Europos Sąjunga suderintos politikos.

„[Rusija yra] valstybė, kuri sulaužė absoliučiai visus tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos tik tai galima sugalvoti, visas taisykles. O mes esame maža valstybė, kurios saugumas didele dalimi priklauso nuo to, kad pasaulis laikosi taisyklių, sutartų po Antrojo pasaulinio karo“, – sakė konservatorių kandidatė.

V. Ušackas pasisakė už dialogą su Rusijos žmonėmis ir atrėmė visuomenės kritiką, neva jis dirba Maskvai. Esą pats dalyvavo rengiant sankcijas Rusijai po Krymo aneksijos.

„Ką aš keisčiau, tai daugiau investuočiau į gynybą, nevadinčiau rusų grėsme, kaip Ingrida [Šimonytė] buvo užsiminusi viename interviu, nelyginčiau Rusijos su teroriste valstybe“, – sakė V. Ušackas.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Pasak M. Laurinavičiaus, Maskva įdėmiai stebi kandidatų pasisakymus. Esą Rusija yra linkusi kištis į daugelio šalių rinkimus. Ne išimtis ir kitąmet vyksiantys Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir net savivaldos rinkimai.

„Pagrindinis jų taikinys turėtų būti prezidento rinkimai. Bet tikrai nereikėtų nusiraminti ir dėl EP. ES griovimas, kaip toks, yra vienas iš jų labai svarbių uždavinių. Jie siekia, kad ten patektų vienas jų žmonių ir viską griautų iš vidaus, jie tikrai stengsis. Taip pat reikia skirti dėmesio ir vietos savivaldos rinkimams“, – įspėja Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas.

Liberalų kandidatas į prezidentus Petras Auštrevičius sako pritariantis Vakarų pozicijai dėl sankcijų Rusijai ir laikytųsi tokio paties kurso. Esą Rusija jau seniai yra investavusi į informacinio karo technologijas, kuriomis gali bet kurią akimirką pasinaudoti.

„Sistemą reikia laikas nuo laiko. Manau, kad tai, ką mes matėme anksčiau, turiu pripažinti, tai gali būti tik tai pradžia, nes Rusijos interesas paveikti Europos, Vakarų politiką nemažėja“, – perspėja Liberalų sąjūdžio kandidatas į prezidentus.

Pasak apžvalgininkų, Kremlius niršta dėl Lietuvos indėlio demaskuojant jų propagandą ir skleidžiamas melagingas žinias, todėl sieks žūtbūt paveikti situaciją iš vidaus. M. Laurinavičius įsitikinęs – Rusija turės kandidatą prezidento rinkimuose.

„Neturime prorusiškų kandidatų arba tokių, kurie atvirai deklaruotų – jų nėra. Jų tiesiog nėra. Nes tokia visuomenės padėtis, mūsų supratimas apie grėsmes didesnis. Bet tai nereiškia, kad Rusija neturės savo kandidato Lietuvos prezidento rinkimuose. Aš manau, kad turės, ir, ko gero, ne vieną“ – įsitikinęs analitikas.

Populiariausias apklausose kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad santykius su Rusija vertina tarsi šachmatų partiją. Esą Rusija padarė ėjimą Kryme, po kurio Europa atliko savąjį žingsnį. Pasak G. Nausėdos, šachmatų terminais kalbant, dabar ėjimas priklauso Rusijai ir tada bus galima vertinti, kokį atsaką rengti. O Rusijos ėjimas, neabejojama, gali išryškėti per rinkimus.