Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime, kur tariamasi, kaip sustiprinti Europos Sąjungos vidaus saugumą. Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir kitų šalių iniciatyva svarstoma sukurti naują sankcijų mechanizmą, kuris padėtų visai ES efektyviau ir ryžtingiau reaguoti į kibernetines atakas, praneša prezidentūra.
Šalies vadovės teigimu, dažnėjantys kibernetiniai išpuoliai prieš ES valstybių institucijas, strateginę infrastruktūrą, tarptautines organizacijas rodo, jog kibernetinės atakos tapo sudėtine Rusijos agresijos dalimi. Todėl reaguoti būtina nedelsiant ir visos ES mastu. Siūlomas naujas sankcijų mechanizmas yra aiškus signalas agresoriui – mėginimai destabilizuoti Europos šalių demokratijas, ekonomikas, infrastruktūrą neliks be atsako.
Prezidentūros duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvoje užfiksuota 55 tūkst. kibernetinių atakų, tai – dešimtadaliu daugiau nei 2016 metais. Net trečdalis šių išpuolių buvo nukreipti prieš strateginį mūsų šalies energetikos sektorių. Sankcijų poreikį pabrėžia ir Nyderlandų atskleisti Rusijos karinės žvalgybos mėginimai įsilaužti į cheminio ginklo panaudojimo atvejus tiriančios organizacijos kompiuterines sistemas Hagoje. Naujas sankcijų mechanizmas į tokius išpuolius padėtų reaguoti greičiau ir prisidėtų prie visos ES kibernetinio saugumo.
„Lietuvos iniciatyva ES jau kuriamos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios gali prisidėti identifikuojant kibernetinių atakų kaltininkus. ES dėmesio reikalauja ir augančios cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių ginklų grėsmės.
Todėl šalių vadovai pasveikino sprendimą sukurti naują ES sankcijų mechanizmą, kuris padės pažaboti cheminių ginklų gamybą ir naudojimą, ir paragino kuo greičiau pradėti jį taikyti su cheminio ginklo panaudojimu susijusiems asmenims.
Tai ypač svarbu po Rusijos įvykdyto išpuolio Solsberio mieste Anglijoje ir neslopstant rizikai, kad cheminis ginklas vėl gali būti panaudotas prieš civilius gyventojus Sirijoje“, – sakoma pranešime.
Artėjant Europos Parlamento rinkimams, vadovai taip pat tariasi dėl priemonių, kurios užkirstų kelią išorės jėgų mėginimams kištis į rinkimus ir manipuliuoti demokratiniais procesais. Tam būtina ne tik stiprinti kovą su dezinformacija, bet ir griežtinti Europos partijų finansavimo taisykles.
Anot prezidentūros, į hibridines grėsmes Europos žmonių saugumui reaguoti turi būti pasiruošusios ir teisėsaugos institucijos. Todėl būtina stiprinti ES teisėsaugos agentūros „Europol“ pajėgumus, skatinti šalių bendradarbiavimą keičiantis informacija, patirtimi, telkiant resursus.
