Lietuvoje

2018.10.18 11:31

Vilnietis: kol šarvojau mirusį tėvą, kaimynai ėmė griauti mums priklausančią tvorą

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt2018.10.18 11:31

Nugriauti svetimą turtą, susimokėti baudas ir tuomet statyti savo statinį – į tokią verslo schemą sako manantis patekęs vilnietis Ronaldas Račinskas, vieną rytą pamatęs, kad jo tėvo sklypo bendrasavininkė įmonė griauna jam priklausančią tvorą. Vyras beda pirštu į Registrų centro išrašą, kuriame nurodoma, kad tvora priklauso jam. Savo ruožtu įmonė „Tarptautinė statybos korporacija“ jau po tvoros griovimo fakto ima ieškoti dokumentų, galinčių paneigti R. Račinsko nuosavybę.

„Praėjusią savaitę aptikau grupę asmenų, ardančių man priklausančią tvorą, esančią Tilto g. 29. Minėti asmenys atsisakė prisistatyti ir paaiškinti, kokiu pagrindu griauną tvorą, tačiau tarp jų pažinau asmenis, su kuriais teko susidurti anksčiau, kaip bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atstovais.

Pareikalavau nutraukti neteisėtus veiksmus ir informavau, kad jie pažeidžia mano privačią nuosavybę bei vykdo nusikalstamą veiklą. Bandžiau ginti savo privačią nuosavybę, tačiau buvau grubiai apstumdytas, apmėtytas žemėmis, man prieš veidą pavojingai buvo dirbama metalo pjovimo disku“, – pasakoja į LRT kreipęsis R. Račinskas.

Pašnekovas sako manantis, kad diena tvoros griovimui buvo pasirinkta sąmoningai, mat tuo metu buvo šarvojamas R. Račinsko tėvas, kuriam oficialiai priklauso dalis sklypo. Tuo metu pats R. Račinskas, Registrų centro išrašo duomenimis, yra sklype esančių tvorų, vartų, bromos savininkas.

R. Račinskas, E.Genio/LRT nuotr.

„Manau, kad tai buvo sąmoningai daroma dieną, kai buvo šarvojamas mano tėvas, kuris yra dalies sklypo savininkas. Jie turbūt tikėjosi, kad aš negalėsiu apginti savo nuosavybės. Toks verslo modelis Lietuvoje, deja, dar egzistuoja, kada pelno ir naudos siekiama nepaisant nieko.

Mano žiniomis, įmonė ketina statyti tame sklype neaiškios paskirties statinį. Žinodami, kad tai yra mano privati nuosavybė, jie nori nugriauti tvorą, sumokėti visus nuostolius, kurie bus priteisti, ir pastatyti, ką nori. Jie turbūt suskaičiavo, kad jiems apsimoka sumokėti baudas. Tačiau tai yra absoliutus teisinis nihilizmas. Jeigu jie turi kažkokį matymą ir ginčija mano privačią nuosavybę, jie turėtų tai daryti teisinėmis priemonėmis“, – tvirtina R. Račinskas.

Policija stabdyti griovimo ėmėsi neišsyk

Vyras pasakoja, kad į jo perspėjimus ir reikalavimus minėti asmenys niekaip nereagavo, tad teko skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir paprašyti policijos pareigūnų pagalbos.

„Po kurio laiko atvyko policijos ekipažas, tačiau pareigūnė nereagavo į mano prašymą stabdyti mano nuosavybės gadinimo, ji laikė, kad mano pateikti nuosavybės dokumentai yra tiesiog mano nuomonė, kuri skiriasi nuo kito sklypo bendrasavininkio nuomonės. Man buvo tiesiog pasiūlyta kreiptis į policijos komisariatą ar teismą.

Kadangi turėjau išvykti į labai svarbų susitikimą, paprašiau, kad mano nuosavybės apsauga pagal galimybes pasirūpintų mano žmona, į pagalbą taip pat atvyko jos brolis. Mano žiniomis, prieš jį buvo panaudotas grubus smurtas, jis dėl to taip pat kreipėsi į policiją“, – pasakoja R. Račinskas.

Anot pašnekovo, jo žmona dar kartą kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, o atvykęs policijos pareigūnas pareikalavo sustabdyti tvoros griovimo darbus iki bus priimtas procesinis sprendimas ir pasiūlė vykti į komisariatą parašyti pareiškimą.

„Policijos komisariate bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atstovams pasirašytinai buvo įteiktas vyresniojo tyrėjo sprendimas įpareigoti stabdyti tvoros griovimo darbus.

Grįžęs norėjau imtis veiksmų apsaugoti dar likusią savo sugadintos privačios nuosavybės dalį, tačiau tvoros elementai buvo pakrauti į automobilį ir išvežti. Po šio įvykio dar kartą iškviečiau į pagalbą policiją ir parašiau pareiškimą dėl privačios nuosavybės vagystės bei teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo“, – kalba R. Račinskas.

Nugriovusi dalį tvoros, ėmė ieškoti informacijos apie nuosavybę

Įmonės „Tarptautinė statybos korporacija“ administracijos atstovai laišku LRT.lt atsisakė komentuoti situaciją, kol nesulauks valstybės institucijų atsakymo, ar tikrai tvora priklauso R. Račinskui ir kokiu pagrindu.

„Esame išsiuntę užklausimus valstybės institucijoms dėl R. Račinsko asmeninės nuosavybės įregistravimo fakto ir pirminių dokumentų mums pateikimo (apie įregistravimo faktą ir pagrindą). Laukiame atsakymo. Kada turėsime minėtus duomenis, pateiksime jums savo poziciją minėtu klausimu“, – laiške rašo įmonės atstovai.

E. Genio/LRT nuotr.

Tai stebina advokatų kontoros „Law and suit“ advokatą Renaldą Baliūtį. Pasak jo, R. Račinsko nuosavybę paneigiančius ar įmonės nuosavybę įrodančius dokumentus ji turėjo turėti prieš griaudama tvorą bei pateikti juos į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams.

„Asmens nuosavybės teisės ir su tuo susijusių teisių gynimas ir įgyvendinimas yra konstitucinė teisė, ją gina aukščiausiasis šalies įstatymas. Šiuo atveju iš Registrų centro išrašo matyti, kad tvora, esanti žemės sklype adresu Tilto g. 29, Vilniuje, pareiškėjui R. Račinskui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kas reiškia, kad jokie tretieji asmenys be jo sutikimo ir žinios negali savavališkai tvoros griauti, niokoti ar kitaip mažinti tvoros vertę. Tai vertintina kaip svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Pareiškėjui iškvietus policijos pareigūnus dar pirmą kartą dėl tvoros griovimo, šie privalėjo pareikalauti turto nuosavybę pagrindžiančių dokumentų, o juos pateikus ir įvertinus (kad šiuo atveju nuosavybė yra asmeninė), sustabdyti nusikalstamus, pareiškėjo teises pažeidžiančius veiksmus ir nedelsiant išaiškinti pareiškėjui teisę rašyti pareiškimą dėl įvykio, imtis kitų įstatyme numatytų priemonių, paaiškėjus, jog yra daroma nusikalstama veika“, – kalba R. Baliūtis.