Lietuvoje

2018.10.17 09:21

I. Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris, premjero tvirtinimu, leis toliau gerinti mūsų gyvenimo kokybę. Kitokie – opozicijos ir kai kurių ekonomistų vertinimai: „kilpa ant kaklo“ viešajam sektoriui, tai yra švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai.

Biudžeto žadamas gėris ir galimi pavojai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ aptarti su finansų ministru Viliumi Šapoka, buvusia finansų ministre, Seimo konservatore Ingrida Šimonyte ir ekonomistu iš Vilniaus universiteto Justu Mundeikiu.

– Pone V. Šapoka, Jūs esate šiandienos žinios šeimininkas. Kalbėsime apie biudžetą. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip kitų metų biudžetas pagerins mūsų visų gyvenimo kokybę? Kaip jo socialinę atsakomybę pajus didelė gyventojų dalis – taip žada ministras pirmininkas Saulius Skvernelis?

V. Šapoka: Prieš pradėdamas berti skaičius, noriu atkreipti dėmesį, kokios pagrindinės prielaidos, kuriomis buvo remtasi. Visų pirma didžiosios lėšos ir papildomos išlaidos yra skiriamos struktūrinėms reformoms, kurios Seime buvo patvirtintos vasarą. Taip pat reaguojame į tai, kas vyksta tarptautinėje aplinkoje, matome, kad pasaulio ekonomikos augimas išsikvepia, pradeda lėtėti, ir tas augimas nėra tolygus. Lietuvos ekonomikos augimas taip pat lėtėja.

Nepaisant to, mes turime kaupti rezervus, nes dešimtmečio pamokos tikrai yra išmoktos. Jau kitų metų pabaigoje yra numatoma sukaupti gana nemažus rezervus – 1,5 mlrd. eurų, o kalbant apie sveikatos sektorių, švietimo sektorių ir, žinoma, socialinę apsaugą – tai būtent tos sritys, kurioms išlaidos išaugs daugiausia, pavyzdžiui: sveikatos sektoriui finansavimas auga beveik 280 mln. eurų, švietimo sektoriui –  mokytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti, kitoms reikalingoms išlaidoms – 185 mln. eurų. Socialinėje apsaugoje reikėtų išskirti tai, kad pensijų indeksavimui numatyta 212 mln. eurų, vaiko pinigams padidinti nuo 30 iki 50 eurų yra beveik 120 mln. eurų. Taip pat, žinoma, sumos yra skiriamos baziniam dydžiui didinti, minimaliai mėnesinei algai. Apskritai jeigu paėmus viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo didėjimą, numatyta 280 mln. eurų.

E. Genio/LRT nuotr.

– Ponia I. Šimonyte, kodėl tuomet opozicija vadina tas struktūrines reformas, nuo kurių ponas V. Šapoka ir pradėjo, „kilpa ant kaklo viešajam sektoriui“?

I. Šimonytė: Sėdžiu ir galvoju: kokia buvo struktūrinė reforma sveikatos apsaugos srityje, kurią Seimas pavasarį priėmė? Neprisimenu nė vienos. Švietime turbūt struktūrinė reforma yra vadinamasis mokytojų etatinis apmokėjimas, bet tai yra tiesiog esamos antklodės kitoks perdalijimas tiems patiems mokytojams, kurie šiuo metu dirba.

Man, tiesą sakant, galbūt pagrindinis klausimas, į kurį vyriausybė neatsako savo biudžetu ir tiesiog elgiasi taip, kaip yra įprasta Lietuvoje elgtis su biudžetu, – auga ekonomika, natūralu, kad biudžetai pilnėja, tai tą gyvenimo gerėjimą iš esmės pati ekonomika ir užtikrina. Klausimas: ar tu padarai kažkokius didelius dalykus vienoje ar kitoje srityje, ar tu tiesiog tą papildomai gautą kažkokią naudą padaliji kažkokiomis proporcijomis vienai ar kitai socialinei grupei? Tai didelė dalis tų didesnių išlaidų yra, tarkim, pensijų indeksavimas. Ar pensijų indeksavimas yra kokia nors struktūrinė reforma? Ne, įstatymas tiesiog numato indeksuoti pensijas, jas reikia indeksuoti – jos bus indeksuotos. Didelė suma, bet apie kažkokius kitus pokyčius negu kad fizinį pokytį žmonių kišenėje, manau, šiuo atveju kalbėti būtų gana sunku. Tai dar vienas „rekordinis“ biudžetas. Kaip kiekvieną kartą apie kiekvieną biudžetą turbūt paskutinius kokius 5 metus yra mėgstama sakyti, ir jo paradigma yra tokia pati, kokia iki šiol.

– Pone J. Mundeiki, Jūs apie tą kilpą viešajam sektoriui, regis, pats esate kalbėjęs, ar ne?

J. Mundeikis: Kilpą matau iš labai paprastos pusės. Biudžetas planuojamas išdalyti per NPD bazės didinimą ir plėtimą gana daug. Mano skaičiavimais, tai bus maždaug 2 mlrd. Panašūs skaičiai kursavo ir Seime, Finansų ministerijos ataskaitoje. Kita vertus, iš ko bus finansuojama? Sakoma, iš ekonomikos augimo – vienas dalykas, antras – iš šešėlio mažinimo. Tai ekonomiką gal mes ir galime suplanuoti, kad ji augs, kol ji augs, jeigu krizė neištiks. Su šešėlio mažinimu yra labai daug neapibrėžtumo, ir aš čia matau didžiulę riziką, kad tos lėšos gali būti nesurinktos, įsipareigojimai bus, bet pinigų trūks. Kas bus tada? Tada matysime realiai tai, ką matome dabar, pavyzdžiui, kad yra gaunami iš socialinės apsaugos ir darbo ministro pasakymai, iš Kultūros ministerijos, kad juos skatina labiau taupyti.

Tai tokie dalykai, kuriuos pastebime ir kur kyla tikrai daug klausimų – kaip visa tai bus? Iš kitos pusės galime pažiūrėti į rekordines išlaidas sveikatos apsaugai – iš 280 mln. vien 130 mln. eurų yra tam, kad išlaikytume šių metų atlyginimų padidinimą. Jeigu medikai pasižiūrės į tą biudžetą, įtariu, kad temos – apie 40 mln. naujam didinimui, tai kas bus? Medikai bus  garantuotai nepatenkinti, ir kas, tikėtina, vėl bus – bus imami pinigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. Tai reiškia, kad mes kaip tik vėl tą rezervą, kurį čia neva kaupiame tais visais milijardais, mes vis tiek mažinsime, nes vis tiek reikės patenkinti tam tikrus lūkesčius.

– Ministras, mačiau, kėlė rūsčiai antakį, kai paminėjote tuos 2 milijardus. Bet norėjau dar jo prieš tai paklausti: kaip dera tie projekte numatyti didesni pinigai viešajam sektoriui su jūsų laiškais tam pačiam viešajam sektoriui, tiksliau, už tą sektorių atsakingoms ministerijoms, kur raginama susimažinti išlaidas? Kultūros ministerijai – 15 proc., kitoms ministerijoms kitokie truputėlį skaičiai, bet visur yra prašoma susimažinti. Kaip visa tai dera?

V. Šapoka: Kadangi yra puiki proga ne tik laišką parašyti, bet ir pasakyti tiesiai į kamerą, kad išgirstų ne tik ministrai, bet ir visų tiek valstybės, tiek savivaldybių įstaigų vadovai raginimą taupyti ir taupiai naudoti valstybės lėšas, taupiai naudoti valstybės turtą, neišlaidauti, neišleisti viešiesiems pirkimams sumų per didelių, daugiau, nei reikia. Aš tą raginimą kartosiu, matyt, dar ne vieną kartą. Ir pakartojau turbūt šimtus kartų įvairiais formatais. Nesvarbu, ar tai yra kairė, ar dešinė, ar centras, ar centro kairė, mes privalome valstybės lėšas naudoti efektyviai, nes tai yra visų mokesčių mokėtojų sunešti pinigai. Bent menki pavyzdžiai, kai lėšos naudojamos ar neskaidriai, ar ne pagal paskirtį, ar per daug, nei reikia, griauna valstybės institucijų reputaciją, ir visuomenėje yra nepasitikėjimas. Tokių dalykų mes neturime leisti.

– Ačiū, ministre. Biudžeto projekte dar siūloma didinti biudžetininkų atlyginimus, minimalią mėnesinę algą. Ar liks kas nors už to padidinimo, turint galvoje infliaciją, augančias kainas?

I. Šimonytė: Kai kurie padidinimai yra vienokie, o kiti kitokie, bet labai teisingai paminėjo Justas: jeigu kalbėsime apie sveikatos apsaugos sektorių, tai šiųmečiam didinimui išlaikyti reikalingos lėšos nėra pinigai papildomam didinimui. Kai mes kalbėsime apie papildomą didinimą, nežinau, kiek Vyriausybė planuoja medikams didinti atlyginimą papildomai, tai vis tiek bus gana simbolinės sumos – jeigu vertinsime mediko profesiją net ne infliacijos požiūriu, o pagal santykį su vidutiniu šalies atlyginimu. Akivaizdu, kad valstybės tarnautojams siūlomas bazinio dydžio padidinimas tikrai niekaip net pusės infliacijos turbūt nesudaro. Kitoms grupėms galbūt tas padidėjimas bus šiek tiek sėkmingesnis, bet kiekviena infliacija irgi yra šiek tiek individuali – vienas krepšelis ir vienas, sakykim, spaudimas yra žmonėms, kurie gyvena su fiksuotomis pajamomis, visiškai kitas – žmonėms, kurie gerai uždirba.

BNS nuotr.

– Pone J. Mundeiki, premjeras šiandien, regis, sakė, kad kitų metų biudžetas, priešingai nei šiemetinis, yra orientuotas ne tik į vargingiausius sluoksnius, bet ir į viduriniąją klasę. Jūs sutinkate su tokiu vertinimu?

J. Mundeikis: Jeigu pažiūrėsime, kad tas NPD didinimas gal ir paliečia viduriniąją klasę, bet kitas klausimas iškyla – o kas už tą reformą sumoka? Mes galime išdalyti kelis ar keliolika eurų, bet valstybė praranda milijardą, kelis milijardus, kaip beskaičiuosi. Finansų ministerija, reikia pripažinti, iki šiol nepateikė detalių, skaičiavimų, prognozių, ir panašiai. Valstybė už tai turės susimokėti arba kažkas už tai turės sumokėti, nes nemokamų pietų, deja, nėra. Antras dalykas – labai svarbu pabrėžti, kad visas šitas finansavimas, kaip čia pasakius, išdalijame tiems, kuriems iš tikrųjų galbūt galėtume labiau išdalyti, tai tiems mes duodame per mažai. Bet mes, pavyzdžiui, įvedame „Sodros“ įmokų lubas, bet tokio GPM tarifo, kuris realiai atsvertų tą „Sodros“ lubų įvedimą, mes neįvedame. Realiai padarome su darbo užmokesčiu susijusią mūsų mokesčių sistemą regresine. Tai iš tikrųjų yra fantastiškas dalykas, ir sveikinu su tuo ministrą.

– Pone V. Šapoka, o ką jūs atsakytumėte opozicijai, kuri sako, kad sumažėjus mokesčiams – aišku, visi plojo, žmonėms patinka mažesni mokesčiai – atsiveria biudžete skylė? Tikėtasi tą skylę užpildyti pinigais iš šešėlio, bet pinigų iš šešėlio nelabai pavyksta ištraukti – tuomet iš kur paimti pinigus? Iš to paties viešojo sektoriaus. Turėtumėte ką atsakyti?

V. Šapoka: Atsakysiu taip: pasitikėkite Lietuvos žmonėmis, nes tolerancija šešėliui ir mažėja, ir pats šešėlis traukiasi ir ganėtinai sparčiai, kuo reikėtų tikrai pasidžiaugti. Tos priemonės, kurių imtasi papildomai ir kurios yra priimtos, tikrai duos rezultatų – tą patvirtina ir tarptautinių ekspertų vertinimas. Šiemet taip pat yra mažinama mokesčių našta, nes, priminsiu, taip pat buvo smarkiai pakeltas neapmokestinamasis pajamų dydis. Maždaug tai pačiai sumai, kaip ir planuojama kitais metais, šiemet pavyksta ištraukti iš šešėlio. Nuskambėjo įvairių vertinimų dėl medikų atlyginimų. Tie susitarimai, kokie yra pasiekti su medikų bendruomene, su konkrečiais dydžiais, jų bus laikomasi...

– Į klausimą tiktai „taip“ arba „ne“. 2,1 proc. biudžeto – gynybos finansavimui. Bus skirti tie pinigai? Nepaisant to, ar susitars Seimas dėl finansavimo didinimo pririšimo prie partijų finansavimo?

V. Šapoka: Tikrai tikiu Seimo išmintimi, kad vienokia ar kitokia forma bus sutarta dėl tokio svarbaus strateginio tikslo.

– 2 proc. nuo BVP gynybai bus. Ačiū. Tai buvo „Dienos tema“.