Lietuvoje

2018.10.16 15:37

Kultūros komitetas palaimino LRT tyrimo išvadas, opozicijos iniciatyvos nubrauktos

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.10.16 15:37

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamas Seimo Kultūros komitetas (KK) antradienį pritarė parlamentinės tyrimo komisijos dėl LRT ūkinės, finansinės veiklos išvadoms. Komitetas posėdyje nepritarė nė vienam opozicinių Seimo frakcijų atstovų pasiūlymui.  

Už tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadas balsavo 5 komiteto nariai, 2 nepritarė. Išvadoms nepritarė konservatorius Vytautas Kernagis ir socdemė Raminta Popovienė.

KK yra paskirtas papildomu komitetu šiam klausimui apsvarstyti, pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

R. Karbauskio vadovaujamas KK antradienį svarstė ir Seimo narių pasiūlymus parlemento nutarimo projektui dėl tyrimo apie LRT veiklą.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai siūlė numatyti, kad įstatymų pataisas, remiantis tyrimo išvadomis, rengtų ne Seimas, o vyriausybė. Liberalės Aušrinės Armonaitės teigimu, būtent ministrų kabinetas turi daugiau resursų įstatymų projektų rengimui. R. Karbauskio ir kitų komiteto narių šie argumentai neįtikino ir liberalų pasiūlymui nebuvo pritarta.

KK pirmininkas R. Karbauskis savo ruožtu ramino opozicijos atstovu, kad svarstant įstatymų pataisas, nebus skubama.

„Procesas nebus skubotas, jis bus apgalvotas, kviesimės ir LRT tartis“, – dėstė R. Karbauskis.

Komiteto posėdyje nepritarta ir kitai grupės liberalų iniciatyvai išbraukti iš tyrimo išvadų punktus, kuriais siūloma keisti LRT tarybos sudarymo tvarką, tarybos narių kadenciją, LRT valdymo modelį.

KK taip pat pristatytas opozicinių konservatorių atstovo Andriaus Kubiliaus pasiūlymas nepritarti komisijos išvadoms ir konstatuoti, kad „LRT savo misiją vykdo sėkmingai ir nėra jokio pagrindo keisti dabartinį transliuotojo statusą“. A. Kubiliaus iniciatyvą pristatė konservatorių frakcijos atstovas Andrius Navickas. Tiesa, ir šiam pasiūlymui komitetas nepritarė.   

Balsuojant dėl Seimo tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadų, KK narė, socdemė R. Popovienė iš anksto pareiškė, kad nepalaikys išvadų projektų.

„Manau, kad tai yra politizuoti procesai“, – pažymėjo parlamentarė.

Jai pritarė konservatorius V. Kernagis, priminęs, kad yra vienas iš tų parlamentarų, kurie dėl Seimo tyrimo komisijos kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

„Socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas savo ruožtu teigė nesipriešinantis tyrimo dėl LRT veiklos išvadoms, tačiau pažymėjo, kad išvadų pagrindų rengiamus įstatymo projektus reikės išsamiai aptarti.

„Kai mes nubalsuosime ir įvykdysime rekomendacijas, reikia įstatymo pataisas maksimaliai išdiskutuoti“, – akcentavo G. Kirkilas.

Užsiminė apie visišką depolitizavimą

Antradienio rytą, KK pradėjus svarstyti tyrimo dėl LRT veiklos išvadas, į komiteto posėdį atvykusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad  dalis Seimo tyrimo komisijos išvadose pateiktų pasiūlymų gali politizuoti LRT veiklą. LRT vadovės teigimu, ypatingai jai nerimą kelią politikų įtaką LRT Tarybai.

„Ar norėtumėte, kad nei Seimas, nei Prezidentūra neskirtų nei vieno tarybos nario?“, – komitete LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės klausė R. Karbauskis.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino, kad Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pataria, jog nacionalinio transliuotojo valdymo organuose politikų atstovai sudarytų ne daugiau kaip trečdalį narių.

„Jei tokį pasiūlymą teiksite, aš manau, kad tai reikia svarstyti“, – pažymėjo R. Karbauskis.

LRT vadovė tvirtino, kad dalies Seimo tyrimo komisijos išvadų LRT nekvestionuoja, dalį pasiūlymų, susijusių su skaidrumo didinimu, LRT įgyvendins, nepaisant, kokį sprendimą priims Seimas. Šiam tikslui, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT suburta speciali darbuotojų grupė.

Vis dėlto, LRT vadovės teigimu, likusi dalis Seimo tyrimo komisijos išvadų ją itin neramina.

„Mums kelia nerimą ta išvadų dalis, kuri susijusi su LRT valdysena, tai yra siūlymas keisti LRT tarybos formavimo tvarką, keisti tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais tarybos narių kadencijų principą, mažinti tarybos galias, teikiant naują valdymo organą – valdybą ir kaip ta valdyba bus formuojama. Iš esmės šiuos žingsnius mes laikome žingsniais link LRT politizavimo“, – pažymėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji komiteto narius taip pat ragino nesiskubinti priiminėti sprendimo dėl Seimo tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadų, kol šiuo klausimu savo nuomonės nepateikė Konstitucinis Teismas, į kurį kreipėsi Seimo narių grupė.

Siūlo keisti valdymą

Seimo komisijos išvadų projekte siūloma „išgryninti tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų funkcijas“, LRT veiklos strategijos tvirtinimą ir priežiūrą, „būtų atsisakoma valdymo organams būdingų funkcijų“.

Valdybos narius penkerių metų terminui skirtų taryba iš kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, kita alternatyva – kandidatų sąrašą parinktų skyrimų komitetas prie tarybos, dar vienas variantas, kad vykdančiuosius narius parenka ir skiria taryba, o nepriklausomus parenka vyriausybė, skiria taryba.

Anot projekto, kolektyvinio valdymo organo, valdybos, narių skyrimas, teisės ir pareigos iš esmės būtų reglamentuojamos pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Valdybą sudarytų 5–7 nariai.

LRT generalinis direktorius turėtų būti ir valdybos pirmininkas, o dauguma valdybos narių turėtų būti nepriklausomi, t.y., neturėti jokių kitų pareigų LRT.

Taip pat siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.

LRT taryba dabar sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų kasmet po vieną. Kadangi prezidento kadencija – penkeri metai, būtų vieneri metai, kuomet prezidentas atstovo neskirtų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimas keturis tarybos narius skiria po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos Seimo kadencijos metu.

Siūloma svarstyti trumpinti tarybos narių darbo terminą nuo šešerių iki 4–5 metų.

Populiariausi