Lietuvoje

2018.10.16 15:08

S. Skvernelis nepritaria LRT valdymo keitimui: išvados man kelia abejonių

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.10.16 15:08

Kai kurios LRT tyrimo išvados, pristatytos Seime iš tiesų kelia abejonių, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, pirmiausia klausimų kyla dėl siūlymo susieti LRT tarybos narių skyrimą su Seimo ir prezidento kadencijomis. S. Skvernelis įsitikinęs, kad šioje vietoje nieko keisti nereikėtų, nes dabar taikomas skyrimo modelis visuomeniniam transliuotojui kaip tik suteikia nepriklausomumo.

– Praėjusią savaitę kilo daug su žiniasklaida susijusių klausimų. Pasirodė LRT tyrimo išvados. Kalbama apie tai, kad reikėtų keisti LRT valdymo struktūrą, skyrimą ir t. t. Ką jūs apie tai manote?

– Reikėtų, žinoma, detaliau susipažinti. Išvados gana gausios, daugiau nei pusantro šimto lapų, tačiau keletas niuansų iš tikrųjų man taip pat kelia abejonių. Pirmiausia, dėl tarybos skyrimo. Tikrai nesutikčiau, kad reikėtų sutapatinti tarybos narių pasikeitimą su politinio ciklo pasikeitimu. Šis modelis, kuris dabar taikomas, man atrodo, yra labai pagrįstas ir racionalus, nes esanti valdžia ar valdžios institucijos, kurios turi teisę skirti tarybos narius, iš esmės paskiria galbūt ateičiai, ateinančiai valdžiai. Tikrai išlaikomas tam tikras ir nepriklausomumas, ir savarankiškumas. Čia tikrai mano palaikymas šiam modeliui yra.

Kalbant apie siūlymą suformuoti valdybą, reikėtų iš tikrųjų apsispręsti, ar valdybų formavimas, valdybų diegimas yra daugiau būdingas valstybės įmonėms, kurių pagrindinė misija yra pelnas. Šiuo atveju kalbame apie visuomeninį transliuotoją, kuris neturi tokio tikslo. [...] Tai arba reikėtų tada galvoti ir stiprinti administracinę LRT komisiją, kuri tikrai realiai pradėtų veikti, arba tada aš nematau prasmės.

Jeigu atsirastų valdyba, administracinė komisija kaip ir prarastų savo prasmę. Ar valdybos nariai tikrai galėtų atlikti vykdomąją funkciją, čia klausimas. Manau, kad tas valdysenos modelis, koks yra dabar, jis yra neblogas, pasiteisino. Galbūt su vienintele išimtimi, kad iš tiesų tos ūkinės, finansinės veiklos galbūt nebuvo kompetencijos, noro ar galimybių pažiūrėti. Šią sritį reikėtų sustiprinti, bet, manau, po išvadų tai nėra imperatyvai, tiesiog reikės apsispręsti rengiant įstatymo projektus.

– Komisijos nariai sako, kad labai gerai sugalvojo, kaip viską reikia pertvarkyti. Tai kodėl taip nesutampa jūsų ir jų požiūriai?

– Natūralu, galbūt komisijos nariai labiau įsigilinę, jie atliko tyrimą, matė visus giluminius procesus. Aš matau tik išvadas ir siūlymus. Matau tas grėsmes arba nuogąstavimus, kuriuos kelia LRT. Tikrai tie argumentai, kuriuos šiandien girdžiu iš LRT vadovybės, mane įtikina.

E. Genio/LRT nuotr.

Diskutuosime, matyt, ir su kolegomis frakcijose. [...] Jeigu bus tokios išvados patvirtintos įstatymų projektų rengimui, aš manyčiau, kad vis dėlto galbūt ir reikėtų siūlyti vyriausybei parengti įstatymų projektus. Tada vėlgi tos pačios diskusijos vyks. [...] Socialinius partnerius kaip kvietėme, taip ir kviesimės toliau, taip pat ir susijusius su žiniasklaida.

Tikrai niekas negali pasakyti, kad vyriausybė nesikviečia, nediskutuoja. Parengtume iš tikrųjų tuos siūlymus ar juos įgyvendintume. Jeigu bus priimamas kitoks sprendimas, natūralu, dalyvausime ir bus prašoma ir vyriausybės išvados, todėl savo nuomonę pasakysime.

– Jums nekelia įtarimų, kad komisijos išvados yra apie valdymo pakeitimą, o ne apie ūkinę veiklą, apie ką turėjo būti tos išvados?

– Iš pirmo žvilgsnio susidaro toks įspūdis. Vis dėlto galbūt per tą valdyseną bandoma spręsti ir tikrai, kaip jau minėta, didžiausią problemą, kas susiję su ūkine ir komercine veikla.

– Bet didėjantis politinis priklausomumas nesprendžia tos problemos.

– Kai kuriais atvejais tikrai taip. Bet iš esmės, jeigu kalbame apie valdybos atsiradimą, tai, matyt, yra vienas iš siūlymų, kaip jau minėjau, analogiškai pertvarkant ir valstybės įmones, kad tai būtų vis dėlto kito lygmens kontrolė, kalbant apie finansinę ūkinę veiklą. Tačiau, kaip minėjau, tai yra komisijos siūlymas. Seimas tas išvadas turės patvirtinti ir galiausiai jų patvirtinimas nereiškia, kad bus imperatyviai tokie sprendimai padaryti. [...]

– Jūsų nuomone, ar  politikai šiandien nori daryti įtaką žiniasklaidai?

– Už kitus negaliu kalbėti. Galiu, manau, pasakyti už save ir už vyriausybę – mes tikrai nenorime daryti jokios įtakos ir nedarome. Norime vienintelio dalyko – kad būtų civilizuotas, korektiškas bendradarbiavimas, kad būtų girdimos visos nuomonės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.