Lietuvoje

2018.10.12 16:13

Draudimas pasikeisti pavardę apstulbino: kalbininkai ginasi, neva juos ne taip suprato

Vytautė Merkytė, DELFI.lt2018.10.12 16:13

Po trečiadienį Seime vykusio Žmogaus teisių komiteto posėdžio užvirė aistros viešojoje erdvėje: neva saugodama lietuvių kalbą, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) uždraudė vyrui pasikeisti pavardę. Tačiau aprimus emocijoms VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis ginasi, kad jokio draudimo nėra – jį tiesiog ne taip suprato.

Kryžiaus keliai dėl pavardės

Apie dramą, vykusią trečiadienio Žmogaus teisių komiteto posėdyje, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Navickas.

„Į mane, kaip Seimo narį, kreipėsi žmogus, kuris jau ne pirmus metus bando pasikeisti pavardę, tačiau jam tai nepavyksta. Na, kas čia būtų, jei kiekvienas panorėjęs, pradėtų pavardę kaitalioti, ar ne? Tačiau neskubėkime su išvadomis. Šio vyro pavardė yra „Gervė“, ji yra moteriškos giminės, o Teisingumo ministerijos dokumente apie tai, kaip galima pasikeisti pavardę, yra nurodyta, kad viena iš priežasčių gali būti, jei pavardės gramatinė giminė neatitinka žmogaus lyties“, – rašo A. Navickas.

Anot jo, pagrindas žmogui keisti pavardę lyg ir yra. Tačiau VLKK, teigia A. Navickas, pavardės keitimą priima kaip nacionalinio masto grėsmę lietuvių kalbai. „Kaip man ir kitiems buvo paaiškinta, lietuviškos pavardės susiformavo XVI–XVIII a. ir nuo to laiko negalima dauginti pavardžių, bet galima naudoti tik tas, kurios jau buvo. Kodėl? Nes, priešingu atveju, sugriausime valstybinę lietuvių kalbą“, – apie absurdišką situaciją rašo A. Navickas. Pilietis, rašo A. Navickas, pasak kalbininkų, gali pasirinkti savo senelio, prosenelio pavardę, negi jam to ne gana?

„Nežinau kodėl, bet ne gana. Bandau susigaudyti – tai žmogus XXI a. Lietuvoje negali pasikeisti pavardės ne todėl, kad sukeltų kokių socialinių, teisinių problemų, bet dėl to, kad pavardžių kanonas susiformavo XVIII amžiuje ir taškas?“, – stebisi A. Navickas.

Žinia apie tai, kad VLKK uždraudė žmogui pasikeisti pavardę apskriejo socialinius tinklus. Progos pajuokauti VLKK sąskaita nepraleido ir internautai.

Išsigando dėmesio

Ketvirtadienį DELFI susisiekus su A. Navicku, šis stebėjosi, kaip greit VLKK, sulaukusi dėmesio, pakeitė savo poziciją. „Mane nustebino, kad ponas Antanaitis iš esmės pakeitė poziciją ir pasakė, kad VLKK iš viso niekaip nesako, kokios pavardės gali būti ar negali būti. Jie esą tik pasakė, kad pavardės yra skirtingos.

Daugiau jie nieko nesakė, ne jų reikalas, tegu Teisingumo ministerija sprendžia. Jie niekuo dėtas“, – tikina Seimo narys.

Anot jo, kalbininkų nuomonė Žmogaus teisių komiteto posėdyje buvo visai kitokia – tokia, kokią jis ir aprašė savo „Facebook“ paskyroje. Pasiteiravus, ar galbūt VLKK išsigando sulaukto dėmesio, A Navickas sutiko, kad jie tikrai nesitikėjo tokios reakcijos. „Galėčiau tik patarti ponui Gervei kreiptis į Teisingumo ministeriją ir žiūrėti, koks dabar bus atsakymas, jei VLKK nusprendė, kad nieko nereguliuoja ir viską leidžią. Bet praktika iki šiol buvo kitokia“, – ironiškai pastebi jis.

BNS nuotr.

Apkaltino žurnalistą

DELFI susisiekė ir su VLKK pirmininku A. Antanaičiu. Šis tikina, kad procesas ponui Gervei labai paprastas: jis turi kreiptis į Civilinės metrikacijos tarnybą. „Jeigu jam ten negalės pagelbėti dėl kokių nors priežasčių, tai į teismą. Tai labai paprastas teisinės valstybės kelias. Manau, kad žmogaus problema bus išspręsta. Jis tiesiog nesikreipė į tas institucijas“, – sako A. Antanaitis.

Pasiteiravus, ar tiesa, kad kalbininkai nesutiko su žmogaus noru pasikeisti pavardę, A. Antanaitis tikina, kad VLKK negali nei sutikti, nei nesutikti. „Pavardė Gervė ir Gervilaitis yra dvi skirtingos pavardės. Mes suteikėme konsultaciją, davėme jam pažymą, su ta pažyma jis turi eiti į Civilinės metrikacijos biurą arba teismą ir imtis pavardės keitimo procedūros. Labai paprasta viskas“, – teigia pirmininkas.

Pasiteiravus, kodėl gi tada kilo šaršalas, jei VLKK nuo pradžių nematė problemos dėl pavardės keitimo, A. Antanaitis tikino, kad tiesiog buvęs ne taip suprastas. Paklaustas, ar A. Navickas klysta, sakydamas, kad pirmininkas pakeitė nuomonę, A. Antanaitis sako, kad A. Navickas turėtų peržiūrėti posėdžio stenogramą.

„Man labai keista, nes ponas Navickas pavardę Gervė laikė moteriška. Reikia labai neturėti kalbos jausmo, kad pavardę Gervė laikytum moteriška pavarde", – sako A. Antanaitis.

„Komisija nei draudžia, nei leidžia. Papasakojau plačiau apie kai kurių kalbininkų nuomones, kurias galbūt ponas Navickas ir palaikė mano nuomone. Aš pabandžiau nubrėžti platesnį kontekstą", – sako A. Antanaitis. Jis pakartojo, kad nuomonės tikrai nepakeitė – ji liko tokia pati, kaip ir išsakyta komitete, ir dar kartą pasiūlė peržiūrėti stenogramą.