Lietuvoje

2018.10.26 10:35

Kas pasikeistų įteisinus alternatyvią mediciną

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2018.10.26 10:35

Medikams būtina įgyti kvalifikuotų žinių apie alternatyvią mediciną, LRT RADIJUI tvirtina fitoterapeutas Juozas Ruolia. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai specialistai pacientams paskiria vaistus, bet jų neperspėja apie komplikacijas, kurios gali kilti, jei kartu su vaistais bus naudojamos tam tikros vaistažolės ar netgi maistas. Vis dėlto profesorė Natalija Nikulina abejoja, kad įvedus valdžios siūlomas alternatyvios medicinos pataisos kvalifikuotų alternatyvios medicinos specialistų padaugėtų.

„Kad priėmus šį įstatymą gydytojai puls įgyti papildomos kvalifikacijos ir teikti papildomos medicinos paslaugas, aš labai abejoju. Tikrai kiekvienas turi savo praktiką, yra savo srities specialistas ir puikiai šias žinias taiko jau dabar“, – LRT RADIJUI sako N. Nikulina.

Dabar už patirtą žalą atsakomybės niekas neprisiima?

Sveikatos apsaugos ministerijos Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės aiškinimu, šiandien pasitaiko situacijų, kai žmonės, gavę tam tikrą sveikatinimo paslaugą, kuri buvo suteikta netinkamai, dėl kurios buvo patirta žala, negali reikalauti jokio žalos atlyginimo. Būtent siūlymas įteisinti alternatyvią mediciną šią situaciją pagerintų, tvirtina J. Martinonienė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė, profesorė Natalija Nikulina pripažįsta iš pradžių į tokią valdžios idėją žiūrėjusi skeptiškai, tačiau pateiktą įstatymo projektą ji vertina teigiamai.

„Nežinodama turinio galvojau, kad čia eilinį kartą bus bandymas pritraukti tą netradicinę (kuri iš tikrųjų yra tradicinė) mediciną prie mūsų visiškai aiškios sveikatos priežiūros, kur tradicinės europinės medicinos šaknys yra labai gilios. Pasižiūrėjusi į įstatymą aš labai apsidžiaugiau“, – sako N. Nikulina.

Jos nuomone, itin svarbu pirmiausia reglamentuoti būtent sveikatinimo paslaugas ir jų teikimą, kvalifikuotą veiklą. N. Nikulina patvirtina – neretai teikiamos paslaugos gali padaryti žalą žmonių sveikatai ir ne todėl, kad specialistai bandytų pakenkti savo pacientams.

„Tiesiog nėra reikiamų tos paslaugos teikimo žinių. Žmonės padaro tikrai daug žalos. Asmeniškai teko susidurti dar prieš keletą metų, kai viena gana gerai žinoma kaip ir gydytoja Klaipėdoje gydė vaikus tokiais netradiciniais metodais, imdavo labai didelius pinigus, o po to ji atėjo studijuoti į universitetą ir paaiškėjo, kad jos žinios tikrai buvo nepakankamos“, – pasakoja N. Nikulina.

Jos aiškinimu, priimtas įstatymas padėtų suvaldyti situaciją ir papildomas alternatyvios medicinos paslaugas galėtų teikti tik tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys.

Toa Heftiba/Unsplash nuotr.

Tradicinę mediciną praktikuojantiems medikams siūlo įgyti netradicinės medicinos žinių

Tos pačios pozicijos laikosi ir Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas, daktaras Juozas Ruolia. Jis įsitikinęs, kad ir mums įprastas medicinines paslaugas teikiantys specialistai privalo turėti alternatyvios medicinos žinių.

„Gydytojams būtina aukštosiose mokyklose įgyti žinių apie alternatyvią mediciną. Ir tai ne išrūgos, ne maslionkos, ne dėlės, uždėtos kandidatui į melanomą, o kvalifikuotos žinios. JAV aukštosiose mokyklose gydytojai supažindinami su alternatyvios medicinos metodais, priemonėmis ir sėkmingai taikomi. Nuo vėžio pasikartojimo vien tabletėmis, peiliu, chemija sunkiai išsisukame, nes navikas yra paslaptingas ir atsikartoja“, – sako J. Ruolia.

Jo aiškinimu, pasitaiko atvejų, kai pacientai susiduria su vaistų ir vaistažolių derinio sukeltomis komplikacijomis. Taip nutinka todėl, kad neretai medikai tik paskiria gydymą, bet apie tai, kokių vaistažolių ar maisto produktų nederėtų vartoti neinformuoja.

„Kas kaltas? Mokymo stoka. [...] Be radikalaus gydymo nesvajokite nei naviko pašalinti, nei insulto, nei infarkto išgydyti. Lietuvoje medicina yra aukšto lygio. Tik reikia žinoti derinius, ką leidžiame pacientui. Apie 80 proc. pacientų vartoja vaistažoles“, – atkreipia dėmesį J. Ruolia.

Jis priduria, kad kartais ir patys pacientai nekreipia dėmesį į tai, kokių rekomendacijų derėtų laikytis: „Ponia Zosė geria keturis puodelius kavos per dieną ir keikia gydytojus, kad jie nemoka jai kraujospūdžio sureguliuoti. Ponia Zose, kaip sureguliuosi, jeigu tu kofeinu keli kraujospūdį? Gerbkite gydytojus, jie geri, jie išmano, ypač cheminius vaistus, bet ir pačios nesinuodykite su kofeino turinčia kava ar arbata.“

Lisa Hobbs/Unsplash nuotr.

Žolininkystės žiniomis vadovaujasi, nors legaliai to daryti negali?

N. Nikulina abejoja, ar gydytojų kvalifikacijos atžvilgiu po įstatymo priėmimo gali įvykti kokių nors pokyčių: „Manyčiau, kad esminių pokyčių priėmus šį įstatymą neįvyks gydytojų kvalifikacijos prasme. [...] Kad priėmus šį įstatymą gydytojai puls įgyti papildomos kvalifikacijos ir teikti papildomos medicinos paslaugas, aš labai abejoju. Tikrai kiekvienas turi savo praktiką, yra savo srities specialistas ir puikiai šias žinias taiko jau dabar.“

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė J. Martinonienė antrina – patys medikai kartais pripažįsta naudojantys žolininkų literatūrą, besiremiantys žolininkystės žiniomis, nors iš tiesų to daryti jie ir neturėtų: „Šiandien mes turime tokią situaciją, kai mūsų paveldas – Šimkūnaitės [žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės – LRT.lt] išleistos knygos. Iš tikrųjų ne paslaptis – mūsų medikai jomis naudojasi. Deja, legaliai to daryti negalima. [...] Tikrai siekiame, kad šie dalykai taptų legalūs, saugūs, visuomenei suprantami ir aiškiai suvokiami, kad kiekvienas pilietis galėtų suprasti tą holistinį požiūrį, kaip jis dera su klasikine, mūsų tradicine medicina.“

Paklausta, ar galima tikėtis, jog alternatyvios medicinos paslaugos bus kompensuojamos, R. Baušienė tvirtina, kad pasirinkti tokias papildomas gydymo paslaugas kiekvienas gali savo nuožiūra, todėl jos nebūtinai turi būti kompensuojamos.

„Situaciją galėčiau pailiustruoti su odontologija, dantų taisymu. Turbūt niekam ne paslaptis, kad valstybės indėlis į odontologinę pagalbą nėra didžiulis. Turbūt visi dažnai pakrapštome piniginę ir pasitaisome dantukus už savo pinigus. Šiandien teigiama, kad alternatyvi medicina bus finansuojama panašiu arba tokiu metodu, bet niekada negali žinoti, kada bus priimti kiti sprendimai“, – apibendrina R. Baušienė.

Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.