captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Garbačiauskaitė-Budrienė apie Seimo tyrimą: išvadose yra tiesos, bet parlamentarų siekiai su skaidrumu nesusiję

Seimo komisijos atlikto LRT veiklos tyrimo išvadose yra nemažai tiesos, tačiau Seimo siūlymai, kaip keisti LRT valdymą, niekaip nėra susiję su išvadomis. Taip sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Vilniaus universiteto profesorius Andrius Vaišnys LRT RADIJUI tvirtina – kilęs konfliktas galėtų būti lengvai išspręstas diskutuojant.
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, daugiausia nerimo kelia tai, kad po pretekstu, jog siekiama efektyvinti LRT veiklą slypi politiniai motyvai: „Visas išvadose siūlomų priemonių komplektas iš tikrųjų suponuoja ne visai skaidrius ketinimus LRT atžvilgiu.“

LRT generalinė direktorė viliasi, kad Seimo narių apsisprendimą pakeis ne tik jos kreipimasis į Europos transliuotojų sąjungą (EBU), bet ir LRT darbuotojų laiškas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipia dėmesį – per posėdį Seime buvo išreikštas apgailestavimas, kad darbuotojai į parlamentarus kreipėsi per vėlai. Esą jie tai turėjo padaryti anksčiau. Tačiau LRT vadovė argumentuoja, kad anksčiau to padaryti ir nebūtų pavykę.

„Išvadų tekstas oficialiai atsirado tik pirmadienį. Mes anksčiau to teksto negalėjome išprašyti iš valdančiųjų. Natūralu, kad užtrunka surinkti parašus. Manau, kad sveikas protas ir demokratiniai principai nugalės“, – įsitikinusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji pripažįsta – tyrimo išvadose yra nemažai tiesos ir tai, kaip anksčiau buvo valdoma LRT, turėjo nemažai trūkumų: „Aš sutinku, kad išvadose yra nemažai tiesos. Turbūt reikia sutikti, kad praėjusi administracija ne visai efektyviai tvarkėsi ir, deja, sudarė prielaidas inicijuoti tokius tyrimus ir siūlyti valdysenos pakeitimus. Bet kas man kliūva tuose valdysenos pakeitimuose, yra tai, kad, pavyzdžiui, dalis iš jų visiškai neplaukia iš išvadų.“

Jau ir anksčiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė – siūloma susieti LRT tarybos narių kadencijas su Seimo narių ir prezidentų kadencijomis. Iki šiol LRT tarybos narių rotacijų vyko tokiu būdų, kad šios kadencijos kaip tik nesutaptų.

„Tai yra depolitizavimas. Siūlomas atvirkštinis variantas, kuris neturi nieko bendro su skaidriu valdymu ir efektyvumu. Valdybos sudarymas pats iš savęs nėra tragedija, tačiau kyla klausimas, kaip ji bus formuojama, kodėl žmonių sąrašą valdyboje turėtų pateikti komisija prie vyriausybės? Ar tai – ne politizavimas?“ – klausia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji priduria – nerimą kelia ir tai, kad papildomoms įstaigoms, kurių vadovus skiria Seimas, t. y. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, etikos inspektoriams, norima suteikti daugiau galių reguliuoti LRT iš išorės.

„Kodėl tai daroma? Kai matai bendrą paveikslą, tai rodo, kad tie ketinimai nėra susiję vien tik su valdyba ir skaidriu valdymu“, – pabrėžia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT generalinės direktorės tvirtinimu, Europoje vyrauja įvairūs nacionalinių transliuotojų valdymo modeliai. Atsižvelgdama į situaciją LRT, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, parlamentarams siūlė stiprinti dabartinių valdymo organų galias.

„Pavyzdžiui, jie labai išpeikė administracinę komisiją, tačiau realiai sustiprinus jos galias, jos kompetencijas, padarius jos sprendimus privalomais, tai būtų de facto valdyba“, – pateikia pavyzdį M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

A. Vaišnys. BNS nuotr.

A. Vaišnys: bandymas koreguoti LRT turinį – žingsnis į išimtinai visuomeninio transliuotojo lauką

Vilniaus universiteto profesorius Andrius Vaišnys sutinka su M. Garbačiauskaitės-Budrienės išsakytomis pastabomis. Jo teigimu, ankstesnė LRT valdyba iš tiesų galimai netinkamai administravo nacionalinio transliuotojo veiklą, tačiau, atkreipia dėmesį A. Vaišnys, parlamentarų pastabos taip pat kelia klausimų.

„Aš pažiūrėjau, kad šiandien į parlamento darbotvarkę įdėtas klausimas dėl LRT turinio formavimo, kad prioritetas turi būti skirtas nacionalinei kultūrai, o masinė kultūra yra kažkas kita. Šie dalykai iš esmės sudėtingai apibrėžiami. Manau, kad žingsnelis į tą lauką, kuris išimtinai priklauso visai didžiulei visuomeninio transliuotojo struktūrai, o ne kažkas iš šalies, kas nustatytų, kas yra, o kas nėra nacionalinė kultūra“, – LRT RADIJUI sako A. Vaišnys.

Jo nuomone, kilęs konfliktas galėtų būti išspręstas diskutuojant. Profesoriaus siūlymu, parlamentas turėtų kalbėtis su dabartine LRT vadovybe, galbūt į diskusiją įtraukti nešališkus ekspertus: „Dabartinė LRT administracija, neabejoju, supranta buvusias problemas ir žino, kaip galėtų jas ištaisyti. Jei pasiūlytas valdybos modelis, valdybos formavimas kelia abejonių, tai tikrai gali būti interpretuojama kaip tam tikras generalinio direktoriaus, o gal ir LRT tarybos narių nustūmimas.“

A. Vaišnys akcentuoja – Seimas turi teisę atlikti tyrimus, tačiau vėliau derėtų susitarti dėl to, ką tyrimai nulemia. Profesorius pateikia pavyzdį – siūlymas susieti LRT tarybos narių kadencijas su Seimo ir prezidento kadencijomis iš tiesų rodo akivaizdų politinės nuostatos primetimą LRT tarybos nariams.

Pagal LRT RADIJO laidą „Lietuvos diena“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...