Lietuvoje

2018.10.11 19:22

Seimas LRT tyrimo išvadų skubiai nepriėmė: svarstys pusė Seimo komitetų

Seimas ketvirtadienį balsavo dėl LRT veiklą tyrusios komisijos išvadų. Nors darbotvarkėje buvo numatytos visos stadijos, reikalingos skubos tvarka patvirtinti išvadas – ir pateikimas, ir svarstymas, ir priėmimas, – Seimas balsavo tik už pateikimą ir nusprendė, kad išvadas toliau svarstys bene pusė Seimo komitetų.

LRT ūkinę ir finansinę veiklą tyrusi komisija praėjusią savaitę nustatė, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų. Komisija siūlo steigti naują valdymo organą – valdybą ir keisti LRT tarybos formavimo tvarką, kad skiriamų tarybos narių kadencijos sutaptų su valdžios kadencijomis. Tokie siūlymai susilaukė žiniasklaidos bendruomenės bei opozicijos atstovų kritikos.

Svarstys pusė komitetų

Po pateikimo už išvadas balsavo 53, prieš – 37, susilaikė 8. Daugiausia iš balsavusiųjų už buvo „valstiečiai“, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai. Dalis valdančiųjų „socialdarbiečių“ balsavo prieš arba susilaikė. Kaip buvo skelbę anksčiau, prieš balsavo ir opozicija – konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai. 

Seimo pirmininkui pasiūlius skubos tvarka imtis ir išvadų svarstymo bei pateikimo, Seimas balsavo ir tam nepritarė. Nors darbotvarkėje šiam klausimui buvo numatyta 20 minučių, Seime diskusijos netilo visą valandą. Kadangi komisijos pirmininko Arvydo Nekrošiaus nespėjo paklausti, prašyta klausimams suteikti daugiau laiko, bet balsuojant tam nepritarta. 

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius siūlė, kad išvadas dar galėtų svarstyti Seimo biudžeto, finansų ir kultūros komitetai. „Valstietė“ Agnė Širinskienė pabrėžė, kad jokie komitetai nustatytų išvadų pakeisti negali. Vėliau jai pritarė ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.

Vėliau taip pat buvo pasiūlyti Audito, Žmogaus teisių, Ekonomikos komitetai. A. Širinskienė pabrėžė, kad pagrindinis komitetas turi būti Teisės ir teisėtvarkos.

Seimas kaip už pagrininius komitetus balsavo už Teisės ir teisėtvarkos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Biudžeto ir finansų. Nuspręsta, kad pagrindiniu komitetu bus Teisės ir teisėtvarkos, visi kiti – papildomi. 

E. Genio/LRT nuotr.

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė po Seimo sprendimo LRT RADIJUI sakė, kad Seimo komisijos atlikto LRT veiklos tyrimo išvadose yra nemažai tiesos, tačiau Seimo siūlymai, kaip keisti LRT valdymą, niekaip nėra susiję su išvadomis.

Pasak LRT TELEVIZIJOS eteryje kalbėjusio LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio, nors buldozeris ketvirtadienį buvo kiek pristabdytas, jis važiuos toliau, nes nusiteikta ryžtingai.

Prezidentė: tai kelia grėsmę žodžio laisvei

Į Seime vykstančius procesus po klausimo svarstymo sureagavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir bandymai politizuoti jo veiklą – tai grėsmė ne tik žodžio laisvei ir demokratijai, bet ir tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui“, – prezidentės poziciją BNS perdavė prezidentūros spaudos tarnyba.

A. Kubilius: „Sakykite žmogiškai – jūsų netenkina LRT darbas“

Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad išvadose siūlomi LRT įstatymo pakeitimai yra tikrų tikriausias politizavimas. 

„Man kraupu klausyti jūsų ir jūsų pagrindimo dėl naujo LRT tarybos formavimo. Jūs matote problemą, kad šiuo metu ne vienos kadencijos prezidentas ar Seimas formuoja LRT tarybą. Sakote, kad jos narius reikia keisti dažniau, bet ką jūs siūlote – tai, kad tos pačios kadencijos prezidentas ir parlamentas pakeistų Tarybos narius. 

Ar jūs suprantate, kad galite keisti LRT tarybos narius nors ir kasdien, kas savaitę – bet jeigu tai darys tos pačios prezidentas ar parlamentas, tai yra pats tikriausias valdymo politizavimas“, – akcentavo ji.

A. Gelūnas, A. Armonaitė ir V. Gailius, E. Genio/LRT nuotr.

Konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė gavęs LRT darbuotojų kreipimąsi. Jis klausė, ar išvadas pristatęs laikinosios Seimo komisijos vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius nemano, kad nereikėjo tokio tyrimo.

„Lieka tik apgailestauti kad ši iniciatyva [darbuotojų kreipimąsis] pasirodė gerokai vėliau. [...] Dabartinė vadovybė galėjo reaguoti, mes tikrai būtume atsižvelgę“, – kalbėjo A. Nekrošius. Jis pabrėžė, kad išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio ir vyks dar nemažai diskusijų.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Juozas Olekas domėjosi, galbūt komisija galėtų stabtelti ir paprašyti pertraukos.

„Žurnalistų išreikšta pozicija kelia susirūpinimą. Mūsų laisvas žodis visada buvo gerai vertinamas. [...] Turbūt niekas neprieštarauja, kad kai kurie patikslinimai, ypač – finansinėje dalyje, yra reikalingi. Bet dėl paties valdymo ir politizavimo – ar negalvojate, kad būtų prasminga atsiimti išvadas ir pagalvoti apie jų patikslinimą?“ – klausė J. Olekas.

 A. Nekrošius pabrėžė, kad pagal statutą tokios galimybės nėra. 

„Sakykite žmogiškai – jūsų netenkina LRT darbas – ten nerodo Karbauskio ir panašiai“, – ironizavo konservatorius Andrius Kubilius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arūnas Gelūnas sakė, kad juodžiausiame sapne nesapnavo, kad tokia padėtis su žiniasklaida gali susidaryti Lietuvoje ir komisijos pirmininko klausė, ar komisija turėjo pakankamai kompetencijos profesionaliai įvertinti visus pirkimus. 

„Formuojant komisiją mes konstatavome, kad surinksime informaciją ir jei bent ką užtiksime, atiduosime specialistams – kreipsimės į valstybės kontrolę, prokuratūrą, kitas įstaigas, kurios įvertintų mūsų gautus rezultatus“, – atsakė komisijos pirmininkas. Pasak jo, gauti duomenys nebuvo interpretuoti komisijos, o perduoti specialistams, kurie galutinai įvertins.

M. Majauskas, ragindamas balsuoti prieš, prašė palaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, kai paaiškėtų, ar tokia tyrimų komisija nebuvo pažeista Konstitucija.

A. Širinskienė, E. Genio/LRT nuotr.

Nuomonę „už“ išsakė „valstietė“ Agnė Širinskienė, kuri taip pat dalyvavo laikinosios komisijos darbe. „Viešųjų pirkimų tarnyba, vertindama viešuosius pirkimus, per mūsų tyrimo laikotarpį mūsų komisijos prašymu sustabdė 23 milijonų pastato renovacijos pirkimą, dabar LRT bylinėjasi dėl baudų, kur buvo pažeista konkurencija kitame pirkime. [...]Biudžetas buvo administruojamas tragiškai ir aš labai džiaugiuosi, kad komisija turėjo politinę valios tai pripažinti“, – pabrėžė ji.

E. Gentvilas: „valstiečių“ šmėkla už LRT langų įgauna kūną

Pasirodžius Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tyrimo komisijos išvadoms pamatėme tai, ką seniai visi įtarėme  – pagrindinis „valstiečių“ tikslas yra kontroliuoti nacionalinį transliuotoją, rašoma ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio išplatintame pranešime.

„Pristačius komisijos išvadas matome ne skandalingą naujieną, o Ramūno Karbauskio kėslų užgrobti nacionalinį transliuotoją realizavimą. „Valstiečių“ šmėkla už LRT langų įgauna kūną. Vienintelė vieta, kurioje „valstiečiai“ neturėjo įtakos buvo LRT taryba, todėl išvadose teigiama, kad jos veikla netinkama ir reikia kurti valdybą“, – situaciją vertina opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas

Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo reikiamus LRT įstatymo projektus remiantis tyrimo išvadomis, parengti vyriausybei, o ne Seimo kultūros komitetui.

R. Karbauskis: niekas nesiekia LRT politizavimo

Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad tvirtindami parlamentinio tyrimo išvadas siekia skaidrios visuomeninio transliuotojo veiklos ir neketina kištis į LRT kuriamų programų turinį.

„Galiu tik užtikrinti, kad niekas jokiu būdu nesiekia politizavimo. Kai bus ruošiamos įstatymo pataisos, absoliučiai visa visuomenė ir LRT darbuotojai aiškiai supras, kad siekiame tik vieno – kad LRT, turinti apie 40 mln. mokesčių mokėtojų pinigų, būtų skaidri.

O apie turinį mes iš viso nė vienoje vietoje net nebandėme šnekėti ir niekada nesikišime į turinio dalykus, į tai, kas vadinama politizavimu“, – prieš Seimo plenarinį posėdį LRT RADIJUI kalbėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš savaitę teigė vertinsianti tik konkrečius teisinius pasiūlymus. Tačiau ji pareiškė, kad bet koks su visuomeniniu transliuotoju susijęs teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinę doktriną, pagal kurią turi būti užtikrintas transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų kišimosi.

LRT taryba šią savaitę kreipėsi į Seimą, teigdama, kad siūlymai keisti jos formavimo tvarką ir nacionalinio transliuotojo valdymo modelį yra žingsnis į jo politizavimą. Pasak LRT tarybos, jei šie siūlymai bus įgyvendinti, į valdžią atėję politikai iškart galėtų skirti savo atstovus į LRT valdymo organus.

Ketvirtadienį LRT kreipėsi ir į Europos transliuotojus, ryte parlamentarus pasiekė LRT darbuotojų kreipimasis.

Norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus, parlamentui reikėtų keisti LRT įstatymą. Seimui patvirtinus komisijos išvadas, darbo imsis R. Karbauskio vadovaujamas Seimo kultūros komitetas.