Lietuvoje

2018.10.10 13:36

Papasakojo apie ukrainiečių darbą Lietuvoje: nesiskiria nuo lietuvių darbo užsienyje

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2018.10.10 13:36

Bene dažniausiai Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai skundžiasi neišmokėtais atlyginimai, netinkama darbo laiko apskaita ar grubiu elgesiu, LRT RADIJUI sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Tačiau pasitaiko ir daug rimtesnių situacijų. Anot LRT RADIJO pašnekovų, net ir nutikus didelei nelaimei neretai iš užsienio dirbti atvykę žmonės nežino, kur kreiptis, arba bijo tai daryti.

Vis dėlto ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pabrėžia – pirmiausia reikia atskirti legaliai ir nelegaliai dirbančius žmones, nes pastarieji daro žalą ne tik sau, bet ir valstybei. Tos pačios pozicijos laikosi ir Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius. Jis ragina pirmiausia savo padėtimi rūpintis pačius žmones.

Tyrimus apsunkina darbdavį dangstantys nukentėjusieji

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė teigia, kad pastaruoju metu bene labiausiai nuskambėjęs atvejis – kai į Lietuvą atvykę ukrainiečiai nelegaliai dirbo statybose ir darbo metu buvo rimtai sužaloti. Pašnekovės aiškinimu, vienas iš vyrų buvo gydomas ligoninėje dėl stuburo ir dubens kaulų lūžių. Kitas patyrė mažesnes traumas.

„Įvykus tokiai nelaimei, jie tiesiog atsidūrė ligoninėje ir pradėjo kapsėti gydymo pinigėliai. Žmogus visiškai vienas, nieko nepažįsta, nežino kalbos, nežino įstatymų. Jis laukė savo ambasados konsulo, kurio, deja, taip ir nesulaukė. Manome, kad atsirado žmonių, kurie galbūt iš darbdavio pusės greičiau negu konsulas suskubo aplankyti nukentėjusįjį. Šiandien jis kartu su savo nelaimingo likimo draugu yra išvykę iš Lietuvos“, – nurodo K. Mišinienė.

Jos teigimu, ilgą laiką nukentėjusieji net nenorėjo bendradarbiauti su įvykį tyrusiais ekspertais. Darbdaviai, kurie iš pradžių teigė šių ukrainiečių nepažįstantys, vėliau bandė jiems padėti. Po to, tvirtina K. Mišinienė, pasikeitė ir pačių nukentėjusiųjų elgesys.

„Nukentėjusysis staiga pakeitė laikyseną. Jis (mums visiems labai netikėtai) pradėjo užjausti savo darbdavį, aiškinti, kad „kam nepasitaiko, nieko čia baisaus neatsitiko“. Galite įsivaizduoti, žmogus, kuris guli visas subintuotas, sugipsuotas, suluošintas, staiga sako tokius dalykus: „kam nepasitaiko“, „kaip man gaila šio darbdavio“, „dabar aš jam pridariau nemalonumų“. Žinote, tikrai labai kraupu klausytis“, – pasakoja K. Mišinienė.

K. Mišinienė, BNS nuotr.

Apie šį įvykį teigia žinantis ir Valstybinės darbo inspekcijos vadovas J. Gricius. Anot jo, atlikti tyrimą gana sudėtinga, nes, kaip ir minėjo K. Mišinienė, nukentėjusieji iš pradžių nenorėjo bendradarbiauti, duoti parodymų.

„Tyrimas komplikuotas, nes auka nenorėjo bendradarbiauti bent jau pačioje tyrimo pradžioje, dangstė darbdavį. Pastaruoju metu tyrimas pasisuko kita linkme. Turbūt turėsime sėkmės istoriją“, – sako J. Gricius.

K. Mišinienės aiškinimu, nors tokių didelių nelaimių pasitaiko gana retai, istorijos, kai iš kitų šalių atvykę žmonės yra įdarbinami nelegaliai, išnaudojami ar net įtraukiami į prekybą žmonėmis nėra tokios retos.

Pašnekovės aiškinimu, sprendžiant tokias bylas, situaciją dažnai komplikuoja pačių aukų bandymas dangstyti darbdavį ar savo skriaudiką: „Dirbdami daugybę metų su prekybos žmonėmis aukomis matome šias tendencijas ir dažnai nesuprantantys specialistai sako – štai, matot, kokios čia aukos, jeigu jos taikosi, jeigu jos ieško kažkokio pokalbio su savo skriaudėjais. Bet, manau, turime suvokti – jei pažeidžiami asmenys negauna pagalbos, jie tiesiog spręs šias situacijas jiems priimtinu būdu.“

V. Sinkevičius: nelegaliai dirbantys žmonės daro žalą valstybei ir sau

Ūkio ministras V. Sinkevičius ragina atskirti legaliai ir nelegaliai dirbančius asmenis. Kaip teigia V. Sinkevičius, legaliai dirbančių trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje daugėja, tačiau jie sumoka mokesčius ir juos saugo tokie patys įstatymai, kaip ir Lietuvos piliečius.

„Problema – nelegaliai dirbantys imigrantai, apie kurių gyvenimo sąlygas, išnaudojimą dabar ir kalbate. Tokie santykiai, be jokios abejonės, yra žala pirmiausia pačiam darbuotojui, o tuomet ir valstybei. Manau, kad nereikėtų netgi skirti, ar nelegaliai dirbantis žmogus yra Lietuvos Respublikos pilietis, ar kitos šalies pilietis. Jis daro žalą valstybei ir pats sau“, – sako V. Sinkevičius.

Jis pabrėžia – tokią pačią žalą daro ir nelegalus lietuvių įdarbinimas. V. Sinkevičius įsitikinęs – patys darbuotojai privalo ginti savo teises, neimti atlyginimo vokelyje, pranešti apie tai ar darbo saugos pažeidimus.

V. Sinkevičius, E. Genio/LRT nuotr.

„Būtina kreiptis į atsakingas institucijas, kur valstybė galėtų užkardyti. Negalime prie kiekvienos statybų aikštelės, prie kiekvienos vilkikų aikštelės pastatyti po Darbo inspekcijos pareigūną“, – tvirtina V. Sinkevičius.

Su tokia nuostata K. Mišinienė sutinka tik iš dalies. Jos teigimu, iš Ukrainos atvykstantys žmonės yra gana pažeidžiami: dauguma žmonių atvyksta iš Rytų Ukrainos, kur padėtis itin sudėtinga, ir turi siekį užsidirbti, todėl kartais sutinka su bet kokiomis darbo sąlygomis.

„Šiandien tai žmonės, kurie nekalba anglų kalba, kurie negali, nežino, kaip susisiekti su Darbo inspekcija. Jie neturi jokių teisinių atstovų. Galbūt galime pagalvoti, kaip vis dėlto jiems padaryti priėjimo kelius prie tos pagalbos ir prie teisinio atstovavimo ginče su darbdaviu, neužkraunant to Darbo inspekcijai, nevyriausybiniam tinklui“, – sako K. Mišinienė.

Nesikreipia, nes nežino arba nepasitiki

LRT RADIJO pašnekovų pastebėjimu, neretai nuo darbdavių nukentėjusiems trečiųjų šalių piliečiams paprasčiausiai trūksta patikimos informacijos, kur jie galėtų kreiptis nelaimės atveju. Taip pat, anot K. Mišinienės, žmonės neretai mano, kad pasiskundę gali sulaukti nemalonumų.

„Mums užteko palikti savo skrajutes rusų kalba viename iš Šiaulių bendrabučių, kur šie darbuotojai, darbininkai, vairuotojai, kaip mes manėme, apsigyvena. Po to nepaliaujamai savo pagalbos numeriu gauname skambučius“, – pateikia pavyzdį K. Mišinienė.

Jos aiškinimu, paprastai žmonės skundžiasi neišmokėtu atlyginimu, grubiu darbdavio elgesiu ar neteisinga darbo laiko apskaita, tačiau pasitaiko ir rimtesnių skundų. K. Mišinienės tvirtinimu, Lietuvos Darbo inspekcija pajėgi atsakyti į šiems žmonėms kylančius klausimus, tačiau dalis inspekcija paprasčiausiai nepasitiki.

„Galbūt jie turėjo patirčių su savo šalyje esančiomis tarnybomis, – svarsto K. Mišinienė. – Jie tikrai menkai gaudosi mūsų šalies situacijoje.“

J. Gricius taip pat tvirtina, kad Lietuvoje Darbo inspekcija vertinama gana teigiamai, tačiau užsienio piliečiai apie šią įstaigą arba nežino, arba jos atžvilgiu nėra taip teigiamai nusiteikę. J. Griciaus nuomone, siekiant išvengti keblių situacijų, atsargumo priemonių pirmiausia turėtų imtis patys darbuotojai.

J. Gricius, BNS nuotr.

„Kalbant apie ukrainiečius, norėčiau grįžti prie ministro įžvalgų – yra legalus ir nelegalus darbas. Turime būti sąžiningi šioje situacijoje ir tikrai vertinti per aukos sindromą, bet suprasti, kad žmogus pats lenda į šešėlį“, – tvirtina J. Gricius.

Jis pabrėžia – už nelegalų žmonių įdarbinimą darbdaviams gresia 1–3 tūkst. eurų bauda. Darbuotojas už tą patį nusižengimą yra atleidžiamas nuo atsakomybės

„Bauda gresia darbdaviui. Darbuotojas yra atleidžiamas nuo bet kokios atsakomybės. Svarbu, kad jis tinkamai bendradarbiautų. Stebime negatyvią tendenciją, galbūt dėl įvairių baimių, streso, dėl psichologinės įtampos, psichosocialinių veiksnių, kad darbuotojai nenori bendradarbiauti su darbo inspektoriais“, – sako J. Gricius.

K. Mišinienė dar kartą pabrėžia – darbuotojų melagingi pasiteisinimai, bandymai apginti darbdavį nėra naujiena. Specialistės aiškinimu, neretai taip nutinka, kad darbuotojai bijo būti nubausti, nežino įstatymų arba juos išgąsdina darbdavio grasinimai.

„Dažnai kalbant su pačiais ukrainiečiais (jau kai atsiranda tas pasitikėjimo ryšys) jie pasakoja apie visišką priklausomybę nuo darbdavio. Darbdavys dažnai labai nedviprasmiškai nelegalaus įdarbinimo atveju pasako, kas jų laukia, jeigu jie bendradarbiaus su tarnybomis. [...] Mes aukas kviečiame – kreipkitės, netylėkite. Kas išeina, kai jos prakalba? Jos iš tikrųjų labai dažnai lieka vienos ir tarsi kaltos, kad jos šią situaciją atskleidė“, – akcentuoja K. Mišinienė.

Jos pastebėjimu, ėmus kalbėti apie Lietuvoje išnaudojamus kitų šalių piliečius, neretai pasigirsta pastabų, kad tuo stebėtis nederėtų, nes lygiai taip pat išnaudojami ir mūsų piliečiai. Pašnekovė svarsto – tai rodo, kad kažkada šalis neatliko būtinų užduočių.

„Ko gero, tam tokiam beveik visuotinai patiriamam neteisingumui yra labai didelis pagrindas. Mes kažkokių didelių namų darbų nepadarėme savo šalyje. Dėl to galbūt mums taip sunku priimti ir užsieniečių išnaudojimą, nes daugelis žiūri į save. Manau, kad mums reikia tikrai kalbėti, savikritiškai žiūrėti į savo situaciją“, – sako K. Mišinienė.

Daugiau apie tai klausykitės įraše.

Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.