Lietuvoje

2018.10.10 10:21

Naujausi reitingai: politinių peštynių fone – prasta žinia vyriausybei

Dviems besipešančioms politinėms jėgoms – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) išlaikant savo pozicijas, vyriausybės veiklos vertinime pradeda matytis institucinio nuovargio ženklų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 19-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad virš 3,1 proc. paklaidos ribos smuko vyriausybės veiklos vertinimas. Tai buvo vienintelis paklaidą viršijęs pokytis partijų, visuomenės veikėjų, vertinamų pagal tinkamumą užimti premjero pareigas, vyriausybės veiklos vertinime.

Rugpjūtį vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 29 proc., rugsėjį – 24,6 proc. respondentų. Neigiamai ir greičiau neigiamai pasisakė atitinkamai 63,4 proc. ir 68,5 proc. , o nežinojo arba neatsakė atitinkamai 7,6 proc. ir 6,9 proc. apklaustųjų.

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas šių pokyčių nebuvo linkęs sureikšminti.

„Yra šioks toks krustelėjimas, bet didelių tragedijų čia tikrai negalima daryti. Pokyčiai nėra dramatiški, be to jie gali pasikeisti į kitą pusę“, – sakė I. Zokas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Mažvydas Jastramskis prieš darant apibendrinimus rekomendavo nesiremti vienos apklausos duomenimis, stebėti tendencijas. Nes toks pasikeitimas per mėnesį gali būti tiesiog atsitiktinumas, aiškino jis.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, vasaros pradžioje, birželį, teigiamai ir greičiau teigiamai vyriausybės veiklą vertino 27,7 proc., gegužę – 32,4 proc., balandį – 30,7 proc., kovą – 33,9 proc., vasarį – 31,6 proc. respondentų.

Politikos mokslininkas tarp priežasčių, kodėl neauga vyriausybės reitingas, išskyrė institucinį nuovargį.

„Kraunasi nemažai dalykų: žmonių lūkesčiai yra dideli, jie negali būti išpildomi per dvejus metus, atsiranda skandalų, problemų, einamųjų reikalų. Bėgant laikui po truputį vyksta vyriausybės reitingo erozija“, – sakė M. Jastramskis.

Jis neatmetė, kad tai gali būti susiję ir su sezoniškumu.

„Vasarą yra štilis, žmonės politika nelabai domisi, o prasidėjus Seimo sesijai vėl prasideda aktyvus politinis periodas, natūralu, kad paaštrėja dėmesys, atsiranda šiek tiek daugiau kritiškumo“, – sakė M. Jastramskis.

Premjero reitingas stabilus

Šiek tiek pakritęs vyriausybės veiklos vertinimas nepalietė premjero Sauliaus Skvernelio reitingo. Jis rugsėjį siekė 18,4 proc., o rugpjūtį buvo 17,3 proc.

„Asmenis žmonės dažnai vertina pagal asmenines savybes, o iš vyriausybės, kaip institucijos, laukia rezultatų“, – paaiškino M. Jastramskis.

M. Jastramskis, BNS nuotr.

Taip pat tik paklaidos ribose kito ir kitų politikų ir visuomenės veikėjų, vertinamų pagal tinkamumą užimti premjero pareigas, reitingai.

TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį šiose pareigose rugsėjį matė 9,7 proc., rugpjūtį – 7,4 proc. , ekonomistą Gitaną Nausėdą – atitinkamai 6,2 proc. ir 5 proc., buvusį socialdemokratų premjerą Algirdą Butkevčių – atitinkamai 5 proc. ir 6,4 proc.. valstiečių-žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį – atitinkamai 4,9 proc. ir 5,2 proc. respondentų.

Socialdemokratę europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę premjero pareigose rugsėjį norėjo matyti 4,8 proc., o rugpjūtį – 3,1 proc., buvusį konservatorių premjerą Andrių Kubilių – atitinkamai 3,9 proc. ir 5,2 proc., buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę – atitinkamai 3,5 proc. ir 4,1 proc., Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą – atitinkamai 2,2 proc. ir 2,9 proc., europarlamentarą Antaną Guogą – atitinkamai 2 proc. ir 2,7 proc. respondentų.

Partijų viršūnėse – dvi alternatyvos

Politinių partijų reitinguose, kaip pastebėjo „Spinter tyrimų“ vadovas ir TSPMI dėstytojas, yra įsitvirtinusios dvi politinės jėgos, kurias rinkėjai mato kaip alternatyvas viena kitai – TS-LKD ir LVŽS. Čia rugsėjį nėra pokyčių, kurie viršytų 3,1 proc. paklaidą.

„Visos kitos partijos yra atitrūkusios nuo lyderių. Galbūt, šiuos skaičius kažkiek išjudins prezidentinė kampanija, bet labiau tikėtina, kad kažką ryškiau pamatysime tik artėjant Seimo rinkimams“, – sakė I. Zokas.

VU TSPMI mokslininkas M. Jastramskis nemano, kad tokia situacija yra kenksminga.

„Poliarizacija yra gerai, dėl to, kad yra aišku, kas yra valdžioje, kas atsako už sprendimus, ir kokia yra pagrindinė alternatyva. Tai aišku, kad už sprendimus atsako „valstiečiai“. Pagrindinė alternatyva yra TS-LKD. Demokratijai tokia dvipolė konkurencija yra gerai“, – sakė M. Jastramskis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų rugsėjo 19–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.