Kadenciją baigiantis Seimas iki šiol dirbo tokia sparta, kokios nė vienas buvęs mūsų krašto parlamentas nė nesapnavo.
Kadenciją baigiantis Seimas iki šiol dirbo tokia sparta, kokios nė vienas buvęs mūsų krašto parlamentas nė nesapnavo.
Beveik per 4 metus politikai įregistravo 4 670 teisės aktų, iš kurių 2 271 priėmė. Net 53 proc. visų projektų buvo svarstomi ypatingos skubos tvarka. Tokiu būdu radosi beveik 854 įstatymai ir 215 nutarimų. Kiek lėčiau – skubos tvarka – buvo priimti 66 įstatymai, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Kaip rodo parlamento kanceliarijos pateikti duomenys, ankstesni Seimai ypatingą skubą rinkdavosi priiminėdami vos ketvirtadalį projektų, ir registruodavo jų bent tūkstančiu mažiau. Tačiau iš šio skaičiaus būdavo priimama 70 proc. projektų, o ne 50 proc., kaip dabar.
Ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai sutaria, kad skubos keliu eita tik svarstant formalius procedūrinius klausimus, o kiek sudėtingesni projektai esą nagrinėjami atidžiau, negailint nei jėgų, nei laiko.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma begalinį skubėjimą priimant teisės aktus teigė vertinantis kaip „labai racionalų“ Seimo ir jo Pirmininkės apsisprendimą, mat, pasak jo, būna daugybė dokumentų, kuriuose taisomi neesminiai formalumai.
Tiesa, opozicijos flango atstovo, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno Valentino Mazuronio pripažinimu, valdantieji, kuriems priklauso ir Seimo Pirmininkė, gali mėginti skubiai „prastumti“ jiems naudingą projektą.
„Keletas tokių bandymų iš tiesų buvo, bet Seimas juos sėkmingai atrėmė. Galima teigti, kad tokiais ketinimais nepiktnaudžiaujama“, – sakė „tvarkietis“.
