Lietuvoje

2018.10.09 17:06

J. Petrauskienei ginant įvestą naujovę, Seime sklinda gandai apie jos nušalinimą

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2018.10.09 17:06

Nuo pat savaitės pradžios šalies politikai ir švietimo bendruomenės nariai kimba vieni kitiems į atlapus. Pirmadienio vakarą profsąjungų atstovai laidoje „LRT forumas“ įsivėlė į karštą diskusiją su ministre Jurgita Petrauskiene, o jau antradienį ryte ne ką mažesnės aistros virė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje, kur kritikos strėlėmis apsikeitė tiek į posėdį kviesti, tiek savo iniciatyva į jį atvykę švietimiečiai.

Kylančios audros nenuramino ir švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės antradienio popietę Seimo plenarinio posėdžio metu perskaitytas pranešimas apie mokytojų etatinį darbo užmokesčio modelį. Anot jos, bendrojo ugdymo mokyklas pasiekę pokyčiai buvo diskutuoti nuo 2004 metų.

„Pasirašius kolektyvinę sutartį su mokytojų, švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis, penkiomis iš šešių, yra sutarimas, kad ši tvarka mokyklas turi pasiekti nuo rugsėjo. Pats modelis buvo rengtas nuo 2017 metų pradžios, diskusijos buvo sudėtingos“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Ministrė ir toliau kalbėjo, kad viešąją erdvę pasiekia daug melagingos informacijos, kuri įaudrina mokytojų bendruomenę. Ji teigė, kad atidžiai sekama situacija, susiklosčiusi per pirmąjį reformos įvedimo mėnesį, tačiau J. Petrauskienė tikino, kad reformos sėkmės ar nesėkmės negalima matuoti pirmojo mėnesio rezultatais, nes ji dar tik įsibėgėja.

Pasakė, kokios problemos dažniausios

J. Petrauskienė priminė, kad jau kurį laiką po šalies mokyklas keliauja ŠMM suburta etatinio modelio įvedimo koordinavimo grupė, tikrinama informacija.

„Šiai dienai matome, kad dauguma šalies mokyklų yra pasirašiusios sutartis su pedagogais, jaučiasi visiškai pasirengusios etatiniam apmokėjimui, pasitvirtinusios darbo apmokėjimo sistemas ir baigia išmokėti mokytojams atlyginimus“, – Seimo salėje kalbėjo J. Petrauskienė.

Pasak jos, kiekvienais metais savivaldybės mokyklų finansavimo paskirstymą tvirtindavo rugsėjo pabaigoje, tai vyksta ir dabar. Ministrės teigimu, 46 savivaldybės jau yra patvirtinusios finansavimo paskirstymą, o 14 – laukia patvirtinimo, nes yra derinamos tarybų susitikimų datos.

Ministrė taip pat tikino, kad nėra prielaidų, lemiančių, kad pedagogams nebūtų išmokėtas darbo užmokestis. J. Petrauskienė tikino, kad darbo užmokesčio fondas yra pasiekęs visas mokyklas ir jos turi pakankamai lėšų atlyginimams išmokėti.

„Yra mokyklų, kur nėra patvirtintos darbo apmokėjimo tvarkos. Tai kelia klausimų mokytojams, kokiu pagrindu išmokami atlyginimai. Kitas keliamas klausimas – tvarkos nėra suderintos su profesinėmis sąjungomis arba darbo tarybomis.

Be to, yra savivaldybių, kurios komplektuoja klases ir numato finansus remiantis 2017 metų lėšomis. Būna, kad mokyklos sukomplektuoja daugiau klasių nei yra lėšų. Dar viena yda yra, kai ugdymo plano pinigais yra finansuojamos kitos veiklos, kurios nėra skirtos ugdymo plano įgyvendinimui“, – nesklandumus dėl naujosios sistemos vardijo ministrė.

Anot jos, reformos tikslas nebuvo atlyginimų didinimas. Pasak J. Petrauskienės, reforma siekiama užtikrinti geresnes, lankstesnes, saugesnes sąlygas pradedantiems mokytojams, nes numatoma pradedančiojo mokytojo pareigybė. Taip pat siekiama mažinti socialinę nelygybę, pastebimą regionuose.

„Valstiečiai“ aukos ministrę?

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arūnas Gelūnas sakė apgailestaujantis, kad ministrė mokytojus, kurie remdamiesi savo asmenine patirtimi – įsivėlusius į trukdžius, gavusius mažesnius atlyginimus ar tiesiog susidūrusius su biurokratija – kaltina melu ir netiesos skleidimu.

„Aš esu gavęs ir asmeninių laiškų, kur visiškai skaičiais ir faktais yra įrodoma, kad sistema veikia ne taip, kaip numatyta. Kaip konkrečiai, jūs galvojate, kad šitas modelio eksperimentas, šitas chaosas prisideda prie kokybės gerinimo mokyklose?“ – klausė A. Gelūnas.

Tačiau ministrė teigė kaltinanti ne mokytojus, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką Andrių Navicką, kuris, pasak ministrės, skleidžia dezinformaciją. Be to ji kalbėjo, kad ne paslaptis, jog savivaldybės, atsakingos už naujo modelio įvedimą, rengiasi rinkimams.

„Labai gaila, kad tos priešrinkiminės manipuliacijos panaudojamos kiršinant mokytojų bendruomenę“, – sakė J. Petrauskienė. Anot jos, tokia pertvarka, kai sutariama su kiekvienu darbuotoju, kokios jo atsakomybės, už ką jam yra mokama, padeda gerinti kokybę.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas kalbėjo, kad ministrė turėtų atsiprašyti: „Man atrodo, kad jums būtų vieta čia, Seimo salėje, atsiprašyti ir savo vardu, kaip ministrės, ir ministerijos, nes tikrai daugelis sprendimų vėlavo. Net ir jūsų skaidrėse parašyta, kad pinigai pasieks spalio mėnesį, o rugsėjį turėjo būti išmokėti avansai.“

Tuo tarpu ministrei beatsakinėjant į klausimus Seimo narys Mantas Adomėnas socialiniame tinkle paskelbė, esą Seime sklinda kalbos, kad valdantieji „valstiečiai“ yra pasiruošę paaukoti savo deleguota ministrę J. Petrauskienė.

„Ar tai paskutinis bandymas apsiginti ir apginti savo postą - ar tiesiog niekas jai nepranešė? Pastaruoju atveju tai vos ne tragizmu dvelkiantis negebėjimas perskaityti situaciją. Kaip Cezaris, kuris ateina į Senatą ir kalba, bet visi tuo tarpu jau žino, kad jo minutės suskaičiuotos. Na, nebent gandai pasirodytų buvę klaidingi”, – rašė M. Adomėnas.

Konservatorių frakcijos narys, dirbantis Švietimo ir mokslo komitete, Edmundas Pupinis sakė girdėjęs iš „valstiečių“ stiprių nepasitenkinimo ministre J. Petrauskiene gaidų.

„Jie mato tame problemą, jaučia, kad, ko gero, teisingiausia ministrei būtų pasitraukti. Tos problemos yra ir tai yra problema visai valdančiajai daugumai. Sakyti nesakė (apie atsistatydinimą – Aut.), bet rodė, kad yra nepatenkinti. Tiesioginio pasakymo nebuvo, bet iš pokalbių gali suprasti, kad ne viskas tvarkoje“, – sakė E. Pupinis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), delegavusios J. Petrauskienė, frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis teigė, kad nors ministrei dėl darbo priekaištų yra, apie jos nušalinimą frakcijoje kalbėta nebuvo. Tai paneigė ir pats valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, teigdamas, kad frakcijoje buvo aptartos etatinio modelio įvedimo aplinkybės, bet apie ministrės nušalinimą esą nekalbėta.

Kritikavo ir prezidentūra

Žibalo į ugnį įpylė ir prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo Mindaugo Lingės komentaras „Žinių radijuje“. Kalbėdamas šalies vadovės patarėjas teigė, kad mokytojų nepasitenkinimas, kilęs įvedus naująjį modelį, rodo, kad reformai nebuvo iki galo pasiruošta.

„Nesėkmės atvejai išryškino, kad šitai reformai nebuvo iki galo pasirengta ir tas kilęs chaosas apskritai kompromituoja pačią reformą“, – „Žinių radijui“ pabrėžė D. Grybauskaitės patarėjas. Pasak jo, neišdiskutuotų sprendimų priėmimas prasidėjus mokslo metams neprisideda prie tinkamo reformos įgyvendinimo.

„Kiekvienas žingsnis ir kiekviena reforma turi būti nukreiptas į kokybės klausimus, o dabar kokybės klausimas lieka toliau“, – aiškino M. Lingė.

Jis neigiamai įvertino ir tai, kad prieš įgyvendinant reformą buvo sukelti mokytojų lūkesčiai. Prezidentės patarėjo teigimu, dalies mokytojų algos didėjo tik keliais eurais ar net sumažėjo.

„Reformos įgyvendinimui visada reikia lankstumo, visada reikia reaguoti, bet negali būti palikta ir kūrybinė iniciatyva mokyklų vadovams, kaip spręsti susidariusią situaciją“, – apibendrino M. Lingė.