Nerimstant aistroms dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimo, opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į posėdį pasikvietė pedagogų atstovus. Su konservatoriais padėtį aptarė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Mokytojų bendruomenės nuomonė dėl nuo rugsėjo įvestos naujovės, panašu, skiriasi. Kol vienos profesinės sąjungos ir mokyklų atstovai teigia, kad sistema yra iš esmės bloga ir į sistemą įneša tik chaosą, kitos laikosi kiek kitos nuomonės ir teigia, kad nors naujovė nėra tobula, ji gali būti taisoma ir gerai, kad ji apskritai atsirado.
Tiesa, frakcijos posėdis nepraėjo be nesklandumų. Į jį buvo kviesti tik A. Navickas ir S. Jurkevičius, o kiti profesinių sąjungų atstovai teigė, kad į jį atvyko savo iniciatyva. TS-LKD frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis įvertino, kad jie buvo atsiųsti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), kad „sukeltų diskusiją“.
„Aš matau, kas čia įvyko. Tai yra atstovai, deleguoti „valstiečių“, kad sukeltų diskusiją. Jūs esate nekviesti svečiai“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Reforma nėra patenkinti
Tuo metu A. Navickas ir S. Jurkevičius teigė, kad naujai įvesta sistema nėra teigiamas pokytis. Pasak profesinės sąjungos lyderio A. Navicko, sėkmingai reforma buvo įvesta tik mokyklose, kur su mokytojais nebuvo tariamasi.
„Mokyklose, kur mokytojai norėjo kalbėtis ir kėlė kausimus, tas įvedimas nebuvo sėkmingas. Mokytojams neaišku, kokius atlyginimus ir už kokius darbus jie gauna“, – sakė A. Navickas.
Pasak jo, yra daug mokyklų, kur sistema iki šiol neveikia arba yra priimta vienašališkai. ŠMM suburta etatinio modelio įvedimo koordinavimo grupė jau antrą savaitę keliauja po šalies mokyklas, kur aiškinasi, kaip sekasi įvesti naujovę ir kodėl kai kurioms nepavyksta to padaryti.
Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius priminė, kad kai reforma buvo patvirtinta, buvo vilčių, kad reforma nebus įgyvendinta gaivališku būdu, bet mokyklų vadovams nebuvo paaiškinta, kaip naujovė turėtų būti įgyvendinta ir kiekvienas turėjo pats spręsti, kaip tai padaryti.
„Kai kuriems mokytojams „važiuoja stogai“, nes jis ar ji atidirbę 20 metų mokykloje ateina ir sako, kad neturi etato. Bet aš sakau, kad niekada ir neturėjo. Ta sistema, į kurią įklampino mus visus, yra didelė neatsakomybė ir reikalo esmės nesuvokimas“, – TS-LKD frakcijos posėdyje kalbėjo S. Jurkevičius.
Atveria kelią korupcijai?
Kaip posėdyje teigė A. Navickas, gaunama žinių, kad kai kuriose mokyklose dėl etatinio darbo apmokėjimo pradeda aiškėti korupcijos požymiai.
„Mes girdime tokius atvejus, kai sutariama, kad tam tikra etato dalis yra mokytojams padidinama ir mokytojai sako, kad kai kurie vadovai prašo grynais grąžinti daugiau užrašytų valandų jiems. Tie mokytojai bijo kalbėti, bet aš gaunu tokius skundus ir paaiškinimus.
Mokytojui nustatoma didesnė etato dalis, bet vadovas paprašo grynais pinigais grąžinti dalį“, – komentavo A. Navickas.
Jo teigimu, nauja sistema leidžia neskaidriai mokėti už darbus ir kartais nustatyti didesnę etato dalį remiantis ne visiškai suprantamais argumentais, o tai sprendžia mokyklos vadovas.
„Jie kitų ir ugdymo kokybės sąskaita kažkur taupo, sumažina ir tuomet randa patikimų žmonių, kuriems didina etato dalį ir po prašo tuos pinigus grąžinti grynais. Tai yra visiškai korupcinė sistema, neskaidri ir neaiški“, – kalbėjo profesinės sąjungos lyderis.
Jis teigė, kad jei mokytojai išdrįs apie tai prabilti garsiai, planuojama kreiptis į teisėsaugą bei kitas atsakingas institucijas.
Nemano, kad sistema tobula, bet teikia pasiūlymus
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Znutas kalbėjo, kad jo vadovaujama profesinė sąjunga nėra nei visiškai už, nei visiškai prieš reformą ir sakė, kad yra ruošiami pasiūlymai, kaip ją tobulinti.
„Dabar lėšos skirtos būtent sumokėti mokytojams. Kiek teko važinėti po Lietuvą, labiausiai naujai sistemai priešinasi vadovai, nes mokytojai nebebus baudžiauninkų padėtyje“, – kalbėjo R. Znutas.
Kaip kalbėjo, kad Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, švietimo sistemoje revoliucija neįvyko. Anot jo, su naujove mokyklose norminti mokytojų krūviai, jų struktūra ir aprašymai, o iki tol to, A. Jurgelevičiaus teigimu, nebuvo.
„Žengtas realus žingsnis įtvirtant politikų ilgus metus deklaruotus žodžius, kad kiekviena mokykla yra unikali, kad dėl visko turi susitarti viduje. Kai keliamas klausimas ar ši sistema naudinga, keliame klausimą ar mes viską nuleidžiame iš viršaus, ar leidžiame mokyklai nuspręsti, susidėlioti kiekvieno žmogaus darbo struktūrą“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.
Neaiškūs reformos tikslai
TS-LKD frakcijos narys Sergejus Jovaiša mokytojų atstovų klausė, ar visiems suprantama, kokį tikslą diegdama naujovę turėjo išsikėlusi Švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas kalbėjo, kad tikslai nėra aiškus.
Anot jo, nuo pat pradžių buvo kalbama, kad reformos tikslas nėra atlyginimų kėlimas, o siekimas, kad pedagogams būtų apmokama už visus darbus. Tačiau dabar, pasak A. Navicko, aiškėja kitoks tikslas.
„Buvo siekiama supjudyti visą švietimo bendruomenę, kas buvo padaryta. Dabar vieningai kažko prašyti neįmanoma“, – sakė A. Navickas
Konservatorė Irena Degutienė pasibaisėjo, kad pedagogai, kurie yra atsakingi už jaunų žmonių ugdymą, nesugeba tarpusavyje susitarti ko nori.
„Man nesuprantami tokie dalykai. Jei medikai taip dirbtų, tai šiandien gyvų žmonių nebeliktų. Aš prašau, jūs tarpusavyje susitarkite, ko jūs norite, kad dirbtumėte oriai ir būtumėte laisvi dirbti savo darbą. Matau, kad jūs esate įsprausti į kažkokius rėmus ir nesugebate susitarti“, – piktinosi I. Degutienė.
