Vilniaus apygardos teismas trečiadienį toliau nagrinėjo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Rugsėjį kaltinamųjų advokatai prašė teisėjų nušalinimo nuo bylos, tačiau teisėjų kolegija šio prašymo netenkino.
Paskutiniajame šios bylos teismo posėdyje, kuris įvyko rugsėjo 13 d., peržiūrėti vaizdo įrašų ir išklausyti pokalbių įrašų pokalbių nepavyko, nes tam kelią užkirto kaltinamųjų – buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir eksparlamentaro Eligijaus Masiulio – advokatai, kreipęsi į teismą su prašymu nušalinti teisėjų kolegiją.
Advokatai tąkart tvirtino, kad teisėjų kolegija nesilaiko nešališkumo principo. Anot jų, bylą nagrinėjantys teisėjai nusprendė įrodymus vertinti, neišklausę kaltinamųjų parodymų, o daugelio liudytojų apklausos tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su surinkta medžiaga. Vis dėlto teisėjų kolegija nutarė, kad šie argumentai nėra svarūs ir nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.
„Pagrindo teisėjų kolegijai nusišalinti nenustatyta“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė.
Teisėjų kolegija trečiadienį planuoja peržiūrėti teisėsaugos užfiksuotus vaizdo įrašus ir pradėti klausytis kriminalinės žvalgybos pareigūnų įrašytų kaltinamųjų pokalbių.
Į teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji – eksparlamentarai, buvę Liberalų sąjūdžio nariai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Teisme pasirodė ir Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio bei koncerno „MG Baltic“ advokatai.
Prokuroras: visuomenė turi žinoti
Teisėjų kolegijai paskelbus, kad byloje bus pradedamas teisėsaugos užfiksuotų pokalbių klausymas, buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas paprašė, jog šioje stadijoje būtų rengiami uždari posėdžiai.
Anot jo, fiksuotuose įrašuose apie 80 procentų medžiagos yra ne apie galimai nusikalstamas veikas, o apie kaltinamųjų asmeninį gyvenimą, tad klausytis įrašų, advokato manymu, reikėtų už uždarų durų.
Su šia pozicijas nesutiko valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius.
„Visuomenė turi teisę žinoti, kokiu būdu asmenys tarėsi dėl vienų ar kitų sprendimų“, – tvirtino prokuroras.
Teismas palaikė prokuroro poziciją ir netenkino kaltinamųjų prašymo rengti uždarus teismo posėdžius.
R. Kurlianskis atsikirto prokurorui
Pirmame slapta darytame įraše, kurį išklausė teismas, užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d. vykęs pokalbis tarp buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio ir buvusio koncerno „MG Baltic“ vieno vadovų R. Kurlianskio. Pokalbis įrašytas kavinėje. Tiesa, įraše esama daug pašalinio triukšmo, tad, apie ką tiksliai kalbėjo, E. Masiulis ir R. Kurlianskis sunku išgirsti.
Įraše girdima, kad E. Masiulis paminėjo Antano Guogos, Artūro Zuoko, Kęstučio Glavecko pavardes, kalbėjo apie 2016 m. rinkimus. Galiausiai girdisi, kaip R. Kurlianskis pasisiūlo apmokėti sąskaitą.
Išklausius šį įrašą, prokuroras J. Laucius kreipėsi į kaltinamuosius, norėdamas užduoti klausimus, tačiau tiek E. Masiulis, tiek R. Kurlianskis atsisakė atsakyti į klausimus.
„Kadangi pradžioje posėdžio mane įvardijote kaip nusikaltėliu, tai į Jūsų klausimus neatsakinėsiu“, – prokurorui rėžė R. Kurlianskis.
Piktinosi įrašų kokybe
Toliau teisme pradėta klausytis 2015 m. rugsėjo 28 d. slapta fiksuoto E. Kurlianskio ir buvusio „darbiečio“ V. Gapšio pokalbio įrašo. Įraše girdima daug pašalinių garsų, tad pokalbio detalės nėra iki galo aiškios. Po pokalbio įrašo išklausymo R. Kurlianskis ir V. Gapšys atsakyti į klausimus atsisakė, pastarasis patikino, kad į klausimus atsakys, kai bus išklausyti ir telefoniniai pokalbių įrašai.
Kitame pokalbio įraše, kurį išklausė teismas, fiksuotas tų pačių asmenų – R. Kurlianskio ir V. Gapšio pašnekesys. Įrašas padarytas 2015 m. spalį. Šiame įraše taip pat buvo girdima daug pašalinio triukšmo. R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius pareiškė, kad pokalbių įrašai yra labai prastos kokybės.
Posėdžio pertraukos metu R. Kurlianskis žurnalistams teigė, kad kai kurie pokalbių stenogramose fiksuoti žodžiai gali būti „sukurti“.
„Stenogramos neatitinka pokalbių turinio“, – teigė buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas.
Tuo metu E. Masiulis tvirtino, kad pokalbių įrašus komentuos tik tada, kai išgirs juos visus. Kaltinamasis pripažino, jog daug naudingiau būtų teisme klausytis ne pokalbių įrašų, o skaityti pokalbių stenogramas.
„Aš kol kas šitą teismo posėdį pavadinčiau klausos lavinimo pratimų posėdžių. Turbūt net keista, kad tai posėdžiai organizuojami. Manau, kad kur kas naudingiau, jei stenogramos būtų skaitomos. Net pats, klausydamasis savo pokalbių, ne viską suprantu, kas tame pokalbyje yra. Perskaičius stenogramas, daugiau aiškumo būtų“, – žurnalistams sakė E. Masiulis.
Po pertraukos teismas toliau klausėsi slaptai darytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Išklausytas dar vienas E. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbio įrašas. Po perklausos V. Gapšio advokatas Saulius Juzukonis viešai suabejojo, ar įrašas atitinka stenogramas.
„Nėra aiškus laikas, kada prasideda pokalbis“, – pažymėjo advokatas.
Jam pritarė ir R. Kurlianskio advokatas G. Danėliaus. Prokuroras J. Laucius tvirtino, kad garso įrašas yra ištisinis, niekas jo nekoregavo.
Po šių pastabų dalies įrašo teismas klausėsi dar kartą.
Galiausiai bylos nagrinėjime padaryta pertrauka. Vilniaus apygardos teismas bylos nagrinėjimą pratęs spalio 11 d. – teisme bus toliau klausomasi kaltinamųjų pokalbių įrašų, planuojama peržvelgti ir vaizdo medžiagą.
Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
