Pasibaigus vasaros poilsio sezonui, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Kuršių nerijoje atlieka įvairaus pobūdžio gamtotvarkos darbus: vykdomi medynų pertvarkymo, nepageidaujamos augmenijos šalinimo, sanitariniai ir kiti būtini miško kirtimai, skelbiama urėdijos pranešime.
Kuršių nerijoje miško tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu 2013–2022 metams, paruoštu remiantis vyriausybės patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu.
Naglių gamtos rezervate numatyti specialieji gamtotvarkiniai kirtimai 58,4 hektarų plote – jų tikslas pašalinti į pilkąsias kopas plintančią sumedėjusią augaliją. Taip pat vyks medynų pertvarkymo kirtimai Juodkrantės girininkijoje 19,6 hektarų plote – bus iškertama kalninė pušis, šios kirtavietės bus atkuriamos paprastąja pušimi ir beržu. 2006 m. degvietėje, Smiltynės miške, 55,6 hektarų plote bus šalinami nepageidaujami medžiai formuojant atviras erdves.
„Skirtingai nei visoje Lietuvos teritorijoje, Kuršių nerijos miškingumą, kuris prieš keletą metų buvo net 74,6 proc., siekiame mažinti. Kopos ir atviri kraštovaizdžiai yra didžiausia Kuršių nerijos vertybė. Medžiais apaugę plotai kiekvienais metais po truputį mažinami, neleidžiama apaugti kopoms, pamario ir pajūrio palvėms, pievoms. Palaipsniui didinamas kraštovaizdžio mozaikiškumas, siekiama išlaikyti kuo mažiau pakitusias ir unikalias Kuršių nerijai būdingas buveines“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovo Tomo Zaleckio teigimu, Kuršių nerijoje labai aktualu mažinti gaisrų tikimybę, o sumedėjusi kalninė pušis yra kaip parakas, menkiausia žiežirba gali padaryti bėdų.
„Tokia mediena nelabai tinkama net malkoms, nes daug sakų, ji yra labai kaitri, susidaro daug suodžių, vietiniai gyventojai jos kurui neperka. Todėl didelę dalį Kuršių nerijoje paruoštos medienos išvešime į žemyninę dalį, ji bus panaudota biokurui gaminti“, – pasakojo T. Zaleckis.
Be minėtų darbų, Juodkrantės ir Nidos girininkijose numatyti retinimo kirtimai iš viso 3,2 ha plote ir 0,5 ha ploto jaunuolynų ugdymo darbai. Vasaros pradžioje Juodkrantės miškuose įsiplieskė verpiko vienuolio masinio dauginimosi židiniai ir per vasarą pažeidė apie 190 ha miško plotą. Dėl šios priežasties plynu sanitariniu miško kirtimu iškirstas 0,4 ha labiausiai pažeistų medžių plotas.
„Jei šis kenkėjas stipriai pažeidžia egles, jos praktiškai neturi šansų atsigauti. Todėl, vadovaujantis miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, kad neišplistų antriniai medžių kenkėjai, eglyną reikia iškirsti. Tai sumažins kenkėjų plitimo tikimybę kitą pavasarį“, – sakė T. Zaleckis.
