Lietuvoje

2018.10.02 18:34

Politologas institucijų reakciją į e. sveikatos spragas aptikusį ekspertą vadina bandymu išgąsdinti

LRT.lt2018.10.02 18:34

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas tvirtina, kad institucijų reakcija – ikiteisminio tyrimo pradėjimas – į e. sveikatos sistemos spragas atskleidusį kibernetinio saugumo ekspertą Darių Povilaitį nuvilia. LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ politologas Liutauras Gudžinskas sakė manantis, jog baudžiamasis persekiojimas gali reikšti ir institucijų norą užtildyti pilietišką asmenį.  

LRT pranešė, kad kibernetinio saugumo ekspertui D. Povilaičiui viena paieška elektroninės sveikatos sistemoje (e. sveikata) baigėsi jo atžvilgiu pradėta ikiteisminiu tyrimu. Liepą jis ieškojo asmeninių duomenų, tačiau aptiko daugiau, nei tikėjosi. Ekspertas pastebėjo, kad prisijungę prie „Registrų centro“ kurtos sistemos žmonės galėjo rasti pacientų asmens duomenis, kurie nebūtinai susiję su sveikata – asmens kodą, gyvenamąją vietą, netgi giminystės ryšius.

Po aptiktų spragų sistemą pulta tvarkyti, o D. Povilaitis už tai, kad trūkumus paviešino, sulaukė sankcijų. LRT šaltinių duomenimis, jam tenka aiškintis teisėsaugai – vyksta ikiteisminis tyrimas, norima D. Povilaičiui kelti baudžiamąją bylą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad D. Povilaitis apie problemą turėjo informuoti ne visuomenę, o atsakingas institucijas.

Antradienį LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ dalyvavęs „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas teigė tokia valstybės institucijų reakcija į D. Povilaičio veiksmus jį nuvylė.

„Situacija atrodo prastai. Aišku, kad lengviausia kaltinti žmogų, kuris pranešė apie e. sveikatos sistemos spragą, tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimas, institucijų reakcija į šį pranešimą nuvilia. Aš manau, kad tai yra klaida, nes aišku, kad tai, jog žmonės praneša viešai apie negeroves, reiškia, kad nepasitikima institucijomis. Tai būtina tinkamai vertinti, išgirsti. Tiesiog reikia pasiteirauti, o kodėl jie pasielgė būtent taip? Kodėl nepasinaudojo pranešimų kanalais, karštosiomis linijomis?“, – kalbėjo S. Muravjovas.

„Mano akimis, dažniausiai žmonės eina į viešumą, kai nesupranta, kaip atrodo pranešimo tvarka, nežino, kam reikėtų pranešti. Šiuo atveju žinau, kad nėra taip, kad e. sveikatoje gali lengvai susisiekti su sistema administruojančia įstaiga ir pasakyti: „suradau klaidą“, – tęsė pašnekovas.

Anot S. Muravjovo, D. Povilaičio istorija galėtų tapti atspirties tašku diskusijai apie šiemet įsigaliojusį Pranešėjų apsaugos įstatymą, saugantį asmenis, pranešančius apie galimai korupcines ir kitas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju, pagal naują tvarką, anot  „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, D. Povilaitis nebūtų vertinamas kaip pranešėjas.

„Tai nėra gerai. Manau, kad ateityje reikėtų taikyti platesnę pranešėjo sąvoką. Šiuo metu žmonės, kuriuos įstatymas apsaugotų, būtų žmonės, kurie tiesiogiai darbo santykiais susiję su pranešimu, su kokia nors negerove“, – aiškino S. Muravjovas.

Baudžiamojo persekiojimo pradėjimą apie e-sveikatos sistemos spragas prabilusios specialisto atžvilgiu neigiamai vertino ir LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas L. Gudžinskas.

„Galima būti gūžčioti pečiais, kodėl reaguota (į D. Povilaitį – LRT.lt) būtent taip. D. Povilaitis ne pirmą sykį praneša apie tokius pažeidimus. Iki šiol tokios stiprios ir kietos reakcijos nebuvo. Kodėl nuspręsta dabar kreiptis į Generalinę prokuratūrą? Tai kelia nemažai klausimų“, – kalbėjo politologas.

Ji svarstė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas kibernetinio saugumo eksperto atžvilgiu gali būti vertinamas ir kaip bandymas šį žmogų užtildyti.

„Toks žingsnis yra bandymas kažkaip prievarta užtildyti arba išgąsdinti, įbauginti. Tai tikrai nėra tas kelias, kuriuo galima didinti piliečių pasitikėjimą valstybe“, – aiškino L. Gudžinskas.