Lietuvoje

2018.09.30 21:20

Žmogaus teisių gynėjai: neapykantos nusikaltimų sumažėjo tik popieriuje

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.09.30 21:20

Nors neapykantos kurstymo atvejų statistika džiugina – per 5 metus jų sumažėjo beveik 16 kartų – Lietuvos žmogaus teisių centras atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiai nėra teisingi. Pasak jų, žmonės bijo arba nenori kreiptis į institucijas dėl jų abejingumo. Ekspertai pabrėžia, kad dabar reikia nebediskutuoti, o imtis realių veiksmų.

Kai vasarą buvo užpultas ekvadorietis, kilo pasipiktinimo banga, nes policija to iš pradžių nevertino kaip neapykantos nusikaltimo. Po incidento surengtoje protesto akcijoje žmonės ragino policiją aktyviau nagrinėti tokius nusikaltimus ir tyrimus pradėti savo iniciatyva. Nukentėjusio Fabiano teigimu, pareigūnai po įvykio rašyti pareiškimo jam nė nepasiūlė. Policija tada teigė, kad negavusi pareiškimo pati pradėti ikiteisminio tyrimo negali, tačiau vėliau pasitaisė, kad gali, bet turi surinkti pakankamai informacijos.

Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad Lietuvoje skaičiuojami tik neapykantos kurstymo atvejai, o jie neatskleidžia visų neapykantos nusikaltimų, kurie gali būti, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas, vagystė ar kiti nusikaltimai.

„Žiūrint nuo 2012 metų, Lietuvoje situacija pagerėjo 1564 procentais nuo 266 atvejų iki 17 atvejų 2017 m. Aš drįsčiau teigti, kad tai yra nerealu, kad tokie skaičiai tiesiog neatspindi tikrosios situacijos“, – sakė Žmogaus teisių centro direktorė B. Sabatauskaitė.

Ekspertai tikina, kad nukentėję asmenys tiesiog bijo kreiptis į institucijas.

„Be abejo, matome kartais daromas ir pareigūnų klaidas, kartais galbūt perdėtas reakcijas į tam tikras klaidas, tačiau policijos vadovybė į šiuos dalykus visada reaguoja ir kiekvieną atvejį, jeigu jis kelia grėsmę mūsų sėkmingai veiklai, mes nagrinėjame. Kiekvienas atvejis yra vertinamas ir daromos išvados“, – kalbėjo Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vytautas Gailiušas.

Dar visai neseniai padegtos trejos durys, tarp jų ir Lietuvos gėjų lygos būstinės. Policija sako, kad tai nėra neapykantos nusikaltimai.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narės Aušrinės Armonaitės teigimu, nors tai ir nebuvo neapykantos nusikaltimai, tokie atvejai, kai pareigūnai pataria nusikabinti LGBT vėliavą, rodo, kad reikia spręsti problemą.

„Pirmiausia reikia suprasti ir pripažinti, kad problema egzistuoja. Dalis vis dėlto atsisako pripažinti, kad egzistuoja neapykantos nusikaltimai. Mes turime labai mažai skundų, bet tai nereiškia, kad neapykantos nusikaltimų yra mažai. Tai reiškia, kad žmonės tiesiog netiki, kad bus įvykdytas teisingumas, tai šitą situaciją mums reikia pakeisti, ir mes stengiamės tai daryti“, – teigė A. Armonaitė.

Policijos teigimu, pareigūnai nuolat mokomi ir dalyvauja mokymuose, kaip atpažinti neapykantos nusikaltimus. Tačiau Žmogaus teisių centro direktorė pabrėžia, kad dažnai tokie nusikaltimai priskiriami prie viešosios tvarkos pažeidimų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovų teigimu, šiuo metu trūksta pagalbos neapykantos nusikaltimų aukoms.

„Šiuo metu Lietuvoje deja mes neturime jokio koordinacinio tinklo, kuris tokią pagalbą užtikrintų ir pagalba yra teikiama pavieniais epizodais ir ją dažniausia teikia nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet tai nėra koordinuota sistema ir daugelis nevyriausybinių organizacijų tiesiog neturi resursų šioms paslaugoms teikti“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Pasak žmogaus teisių gynėjų, institucijų abejingumas, pagalbos nukentėjusiems nebuvimas – tik kelios priežastys, trukdančios spręsti neapykantos nusikaltimus. Jie sako, kad problema jau išdiskutuota, dabar reikia imtis konkrečių veiksmų situacijai gerinti: mokyti institucijas, bendradarbiauti, suteikti pagalbą nukentėjusiems.