Lietuvoje

2018.09.30 13:40

M. Laurinkus: atėjo laikas naujam etapui

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2018.09.30 13:40

Nors Europos Sąjungos (ES) administracijoje yra labai daug gerų politikų, kurie yra tikri Europos patriotai, tačiau atėjo laikas naujam etapui, LRT RADIJUI sako Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus. Filosofas Vytautas Rubavičius taip pat tvirtina, kad dalį problemų, pavyzdžiui, „Brexit“, nulėmė būtent užstrigęs Europos politinis elitas: „Turi įvykti ir to elito kaita. Čia reikėtų didesnių pertvarkų, bet kas nori pertvarkų tame sluoksnyje, kuris turi visą valdžią?“

Anot M. Laurinkaus, prieš 30 metų projektas, kuris perėjo iš Europos ekonominės bendrijos į ES, atrodė labai viliojančiai ir davė daug vilčių. Vis dėlto, kaip paaiškėjo, sako M. Laurinkus, šis projektas nebuvo iki galo apgalvotas.

„Jis ėjo mechaninio plėtimosi linkme, o į turinį su kiekvienos valstybės patyrimu nebuvo atsižvelgta. Tai praktiškai sukėlė įvairias dabartines problemas. Pirmoji valstybė, kuri suabejojo (nors kūrė naująją Europą po milžiniškų istorinių problemų), yra Jungtinė Karalystė. Ji pirmoji suabejojo ES patikimumu, ir ne tik tuo, ar Sąjunga naudingas, bet ėmė svarstyti – gal tai net nelabai tikęs projektas“, – sako M. Laurinkus.

Jis nurodo, kad tokia susiklosčiusi situacija – ES klaida, tačiau klaidų, pasak signataro, padarė ir pati Jungtinė Karalystė. M. Laurinkus atkreipia dėmesį – dėl visų buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono išvardytų pasitraukimo priežasčių buvo galima derėtis.

„Praktiškai, jeigu juos [argumentus] padėtume nagrinėti, tai pamatytume, kad dėl kiekvieno bloko buvo ir dabar dar galima tartis, ar tai būtų ekonominis valdymas, ar konkurencija, imigracija, ar savarankiškumas. Dėl visų šių punktų, kurie išplinta į daugiau, galima tartis. Man keista, kodėl vis dėlto buvo nenorima tartis“, – svarsto M. Laurinkus.

Jis svarsto, kad tai galėjo lemti britų vidiniai nesutarimai. Signataro nuomone, toks užsispyrimas gali sukelti itin rimtus padarinius visai Vakarų Europai: „Tauta nėra asmenybė, bet kažkas pasąmonėje tarsi slypi ir kažkokios jėgos (vidinės, tradicinės, istorinės, nežinia kokios) vis dėlto egzistuoja. Jie pasiryžę žingsniui, kuris, mano požiūriu, veda artyn katastrofos. Tą žodį vartoju tik todėl, kad atkreipčiau dėmesį. Pati katastrofa, žinoma, praeina, bet vis dėlto tai veda į gana nemalonų epizodą Vakarų Europos istorijoje.“

M. Laurinkus, BNS nuotr.

Nors su kai kuriais M. Laurinkaus teiginiais filosofas V. Rubavičius sutinka, jis teigia nemanantis, kad Jungtinė Karalystė dėl savo sprendimo atsidūrė aklavietėje. Pašnekovo argumentuoja – Jungtinė Karalystė nėra vienintelis derybų subjektas.

„Mes kažkaip labai dažnai uždirbame antrąjį subjektą – ES politinį elitą. Esminis klausimas, kurį dažniausiai linkstama apeiti, yra demokratinio, politinio elito santykis su nacionalinėmis valstybėmis. Tai klausimas, kuris, mano galva, buvo pagrindinis, bet yra užtušuojamas ekonominiais svarstymais“, – sako V. Rubavičius.

Jo aiškinimu, Briuselio iškeltos sąlygos rodo, kad valstybės ES nebeturi suvereniteto, o kai kurių valstybių vadovai netgi kalba apie tai, kad nėra atskirų tautų. Dėl šios priežasties, tvirtina V. Rubavičius, daugeliui žmonių kyla klausimas – kokia iš tiesų yra ta Sąjunga.

„Britai, kaip sena imperija, turinti politinį elitą, seniai pajuto, kad čia kažkas vyksta, jog kažkas ateina valdyti. „Mes valdėme pusę pasaulio, o dabar ateina valdyti visai nežinomi žmonės“. Kai pasižiūri, tie žmonės yra kairuoliški, netgi su praeitimi – graikų, portugalų kairuoliai, buvę maoistai, kurie dabar tapo puikiausiais internacionalistais, – ir viso to katilo maišymo, ir vis intensyvesnio užmaišymo specialistais“, – teigia V. Rubavičius.

Jo nuomone, Europos politinis elitas, kuris laikosi federalistinės ir tautų maišymo ideologijos, kaip tik eskaluoja derybų aklavietę, tikėdamiesi, kad Jungtinę Karalystę privers surengti dar vieną referendumą. Filosofo tvirtinimu, yra galimybė, kad antras referendumas būtų surengtas, nes vis atsiranda dėl sprendimo svyruojančių žmonių.

„Žmonės nepakelia tokios įtampos. Bet su Britanija juk nesibaigia šis vyksmas, yra kitų šalių. Europos politinis elitas neatsižvelgia į rinkimų rezultatus daugelyje šalių, neatsižvelgia į stiprėjančias dalies Prancūzijos žmonių nuotaikas, taip pat – Vokietijos. Jie tikisi, kad nereikės keisti ideologinių metmenų, ideologinių nuostatų“, – sako V. Rubavičius.

Jo teigimu, jei būtų keičiamos ideologinės ES nuostatos, turėtų būti pakeistas ir politinis elitas: „Kitaip tariant, turi įvykti ir to elito kaita. Čia reikėtų didesnių pertvarkų, bet kas nori pertvarkų tame sluoksnyje, kuris turi visą valdžią?“

V. Rubavičius, T. Vinicko/DELFI nuotr.

M. Laurinkus antrina – būtent išvešėjusi ES biurokratija buvo viena iš priežasčių, dėl ko Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti.

Jis atkreipia dėmesį, kad nesutapo ir Jungtinės Karalystės bei kitų ES narių požiūris į karinę parengtį. Nors kai kurių šalių lyderiai siūlė patiems rūpintis savo gynyba, D. Cameronas tada aiškiai įvardijo – Jungtinė Karalystė yra prieš savarankišką Europos kariuomenę, sako M. Laurinkus.

V. Rubavičiaus vertinimu, mintis kurti ES karines pajėgas nepaprastai bloga ir netgi kenkianti Europos saugumui. Pašnekovas akcentuoja – Europos saugumo garantas yra NATO, kurios valdymas, struktūra ir visas planavimas yra vienose – amerikiečių – rankose.

„Įsivaizduokite, atsiranda dar viena vadavietė. Kaip čia dalijamasi kariuomenėmis, kaip kariuomenės skyla? Mano galva, jeigu ir būtų išspręstos šios logistikos, valdymo problemos, tai užtruktų dešimtmečius. Jeigu tokias problemas sprendi dešimtmečius, esi stipresnis ar silpnesnis? Akivaizdu, kad esu silpnesnis. Mano galva, vienintelis Europos saugumo pagrindas yra stiprinimas tų visų flangų, NATO flangų stiprinimas ir labai aiškios ES pozicijos šituo klausimu“, – tvirtina V. Rubavičius.

M. Laurinkaus teigimu, geri euroatlantiniai ryšiai Europai itin svarbūs, nes būtent tai garantuoja žemyno saugumą: „Tai labai pavojinga. Be geros euroatlantinės sandraugos Europos saugumas praktiškai nėra įmanomas. Europa pati nesukurs atskiros saugumo sistemos. Tai praktiškai paguldytų ant menčių mažas valstybes, kurioms reikės duoti daug pinigų – 5 proc., o gal ir daugiau nuo bendrojo vidaus produkto. Iš esmės bus visiškas chaosas.“

Anot M. Laurinkaus, nors ES administracijoje dėl vyravusių tradicijų yra daug labai gerų politikų, kurie yra tikri Europos patriotai, atėjo laikas naujam etapui: „ES administracija, jeigu galima pavartoti tokį žodį, išsėmė save. [...] Dabar jau pasiekta riba kitam etapui. To žingsnio niekas nesiryžta žengti.“

M. Laurinkaus pastebėjimu, pirmuosius žingsnius žengti bando Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, tačiau kol kas, pašnekovo nuomone, tai atliekama skubotai, egoistiškai ir trumparegiškai.

Visos diskusijos klausykitės įraše.

Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.