Lietuvoje

2018.09.28 13:33

Seimo vicepirmininkų tvirtinimas sukėlė ginčus opozicijoje

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2018.09.28 13:33

Parlamentas dar ketvirtadienį balsų dauguma patvirtino, kad turi būti didinamas Seimo vicepirmininkų skaičius. To siekė valdantieji „valstiečiai“ tam, kad galėtų tesėti pažadą „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, su kuria neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tiesa, liberalai iškėlė sąlyga – vienas iš naujų Seimo pirmininko pavaduotojų turi būti deleguotas opozicijos.

Padidinti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio padėjėjų skaičių valdantieji norėjo jau seniau. Tačiau tada jie norėjo, kad papildomas postas būtų skiriamas tik naujiesiems partneriams, bet ne opozicijai. Visgi balsuojant dėl to pritrūko balsų ir vicepirmininkų skaičius padidintas nebuvo.

Netrukus po to Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Aušrinė Norkienė pateikė siūlymą, kad parlamento vadovo pavaduotojų skaičius būtų padidintas ir jų būtų ne daugiau nei 7. Tam buvo pritarta vienbalsiai, bet tik po to, kai Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pareikalavo, kad vienas iš naujai paskirtų vicepirmininkų priklausytų opozicijai.

„Valstiečiai“ dar kadencijos pradžioje sumažino Seimo pirmininko pavaduotojų skaičių teigdami, kad taip bus sutaupoma nemažai lėšų. Pastaruosius dvejus metus V. Pranckiečio pavaduotojais dirbo „valstiečiai“ Rima Baškienė ir Arvydas Nekrošius, „socialdarbiečiai“ Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas bei vienintelė opozicijos atstovė, konservatorė Irena Degutienė.

Penktadienį pasiūlyta, kad naujais parlamento vadovo pavaduotojais taptų „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir Liberalų sąjūdžio deleguotas atstovas Jonas Liesys. Nors pastarojo kandidatūros svarstymas praėjo gana ramiai, gerokai daugiau aistrų užvirė dėl R. Žemaitaičio.

Slapto balsavimo metu buvo patvirtinti abu pasiūlyti kandidatai. 

Sulaukė klausimų ir apie R. Paksą, ir apie „gandragalvius“

Į vicepirmininko pareigas siūlomo R. Žemaitaičio liberalų lyderis E. Gentvilas klausė, kokie jo santykiai su valdančiaisiais „valstiečiais“, kadangi pats „tvarkiečių“ lyderis yra Ramūno Karbauskio vadovaujamą LVŽS anksčiau pavadinęs „gandragalviais“.

„Pats žinai, kad politikoje yra ir konfliktų, ir apsižodžiavimų. Tenka, išties, dalyvauti kartą per savaitę susitikime su frakcijų lyderiais. Nebėra apsižodžiavimų. Bendravimas yra normalus“, – sakė R. Žemaitaitis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis Seimo salėje prašė R. Žemaitaičio, kad šis papasakotų ką mano apie Rolandą Paksą ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ mestus kaltinimus dėl korupcijos.

Parlamento pirmininko pavaduotoju siūlomas „tvarkiečių“ lyderis kalbėjo, kad partijai iškelta byla yra tarsi „Damoklo kardas“. „Nemanau, kad yra etiška kalbėti apie tuos įvykius. Pas mus politikoje yra per daug poveikio, per daug interesų ir manau, kad ta byla atspindi, kad žmonės bando daryti įtaką partijų lyderiams.

Tai yra didžiausia bėda mūsų politinėje sistemoje ir tai, kas ją griauna. Tie įvykiai – tai nėra gerai“, – dėstė R. Žemaitaitis.

Vicepirmininkė konservatorė I. Degutienė klausė, kam atstovaus „Tvarka ir teisingumas“, kadangi ši partija buvo opozicinė, tačiau pasirašė susitarimą su valdančiaisiais. Į tokį klausimą atsakydamas R. Žemaitaitis kalbėjo, kad jo vadovaujama frakcija šiuo metu nėra nei valdančioji, nei opozicijoje.

Tačiau jis teigė, kad yra rengiama Seimo statuto pataisa, kuri nurodytų, kad jei yra pasirašytas frakcijų susitarimas, jį su valdančiaisiais pasirašiusi frakcija taip pat taptų valdančiosios daugumos dalimi.

K. Masiulis komentuodamas siūlomą R. Žemaitaičio kandidatūrą kalbėjo, kad yra kelios aplinkybės, kurios kelia abejonių. Anot konservatoriaus, R. Žemaitaičio kompetencijos nekelia abejonių, visgi yra ir klausimų.

K. Masiulis, E. Genio/LRT nuotr.

„Vienas dalykas, man nepatinka, kai partija turėjusį aiškią nuomonę ir siejusi su principų bei politinės situacijos vertinimais, aštriai kritikavusi principus, kuriais rėmėsi valdančioji koalicija darydama sprendimus, o dabar atsibudo ir pakeitė poziciją.

Aš žinau, kad žmonės gali klysti, bet čia mes remiamės principais. Jei tie principai pasikeičia, pradeda dvokti prekyba“, – kalbėjo K. Masiulis, pridurdamas, kad prekybos principais įrodymas – sukurtas papildomas postas.

Pasak jo, „valstiečiai“ toliau vykdo politinę korupciją, kadangi vieną partiją perka pinigais, o kitą postu. Kalbėdamas apie pirkimą pinigais jis turėjo omenyje valdančiųjų įstatymo pataisas, kuriomis valstybės dotaciją gautų ir rinkimuose nedalyvavusios partijos, tokios, kaip Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Užvirė ginčas opozicijoje

Tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis palaikė R. Žemaitačio kandidatūrą. Pasak jo, kone dvejus metus jie kartu dirbo opozicijoje ir daugelis iniciatyvų „nukreiptų prieš „valstiečių“ buldozerį“ buvo padaryta kartu.

„Man nuojauta kužda, kad valdyboje opozicija sustiprės ne tik vienu liberalų atstovu. Jei mes norime daugiau demokratijos, daugiau teisingesnių sprendimų ir mažiau buldozerio, kviečiu palaikyti Remigijų, nes jis buvo principingas opozicijos atstovas, tikiu, kad principingumą išlaikys ir ateityje“, – sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergis, E. Blaževič/LRT nuotr.

Toks didžiausios opozicinės frakcijos lyderio pasisakymas, atrodo, supykdė kitos opozicinės, liberalų frakcijos lyderį E. Gentvilą. Jis priminė pirmą Seimo darbo dieną, 2016 metų lapkričio 15-ąją, kai valdantieji panoro sumažinti Seimo pirmininko pavaduotojų iš opozicijos skaičių.

„Konservatoriai buvo užsitikrinę I. Degutienės kandidatūrą, kalba buvo apie antrą kandidatą, tikėtina liberalą. Balsuojama už tai, kad atimtų iš opozicijos vieną vicepirmininką. Balsavo už 57 valstiečiai, 25 konservatoriai. Ir po to jūs dar replikuojate? Kai mes atsikovojome ne sau, ne man Gentvilui?

Jūs nedalyvavote balsavimuose, jūs trukdėte opozicijai susigrąžinti antrą vicepirmininką, o dabar vėl skiedžiate nesąmones ir po to vėl siekiate kalbos apie opozicijos lyderį?“ – įpykęs kalbėjo E. Gentvilas.

Tik ne A. Armonaitė ir E. Gentvilas

Po to, kai buvo išrinkti du nauji vicepirmininkai, apie tai socialiniame tinkle pasisakė liberalė Aušrinė Armonaitė. Parlamentarė rašė, kad nuosekliai pasisako už tai, kad opozicija turėtų bent du atstovus Seimo valdyboje, vietoje šiuo metu turimo vieno – I. Degutienės.

„Antra, pagal Seimo statutą, būtent Seimo pirmininkas pasitaręs su frakcijomis teikia kandidatūras. Ar buvo kokių užkulisinių susitarimų? Nežinau, juose nedalyvauju.

Trečia, vakar koridoriuose nuskambėjo viena konkreti J. Liesio pavardė kurią Seimo pirmininkas teiktų. Nuskambėjo ir pora konkrečių pavardžių, kurių Seimo pirmininkas jokiu būdu „negali teikti“. Tai buvo Gentvilo (Eugenijus – LRT.lt) ir mano pavardės.

Šiandien 8 val. 30 min. susitikome aptarti situacijos ir kandidatūrų. Pakvietėme ir Seimo pirmininką. Tik įspūdinga tai, kad nutarimo projektas su konkrečia pavarde jau buvo užregistruotas prieš mums susėdant. Tai, kaip čia atrodo, spręskite patys“, – rašė Seimo narė.

Tikėtina, kad valdantieji nebūtų patvirtinę A. Armonaitės ar E. Gentvilo kandidatūrų, kadangi jie ne kartą kritikavo valdančiuosius, laikėsi griežtų pozicijų, balsavo prieš daugelį jų siūlymų. Tuo tarpu J. Liesys ne kartą palaikė valdančiųjų iniciatyvas. 

A. Gelūnas: tai – fiasko

A. Armonaitė nebuvo vienintelė liberalų frakcijos narė kritikavusi J. Liesio paskyrimą vicepirmininku. Kritiškai apie tai pasisakė ir Arūnas Gelūnas.

Pasak Seimo nario, liberalams Seimo pirmininkas V. Pranckietis parinko atstovą, užimsiantį pavaduotojo pareigas.

„Ir frakcija nuolankiai pakluso. Manau, kad tai tikras mūsų fiasko. Nebuvo jokio „pasiūlo – atmetam, pasiūlo – atmetam, partinė situacija – velniop tą postą“. Ne: sako, parinkom jums atstovą, tiks? Aha, gerai, Tamsta Pirminyke, ačiū labai.

Ir dar: viltis turėti opozicijos lyderį palaidota iki kitų rinkimų.

Nuojauta sako, kad tai tikroji pabaigos pradžia. Bet nuojauta taip pat sako, kad partijoje dar esama sveiko proto ir savigarbos, kuris, bent iš pagarbos savo rinkėjams, nuo šito dugno atsispirs ir judės toliau“, – piktinosi A. Gelūnas.