Lietuvoje

2018.09.26 21:19

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: nuo politiniu įrankiu verčiamos žiniasklaidos auditorija nusigręžia

Žmonės ir politikai turi suprasti, kad laisva žiniasklaida – mūsų visų interesas, LRT RADIJUI po Europos Parlamente vykusios diskusijos sako LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Pasak jos, nacionalinis transliuotojas neturi jausti politinio spaudimo: „Tai vienas iš demokratijos garantų – nacionalinis transliuotojas yra viena iš tų institucijų, kurios kritikuoja valdžią. Valdžia turėtų susilaikyti nuo politizavimo.“

– Monika, pirmiausia, kodėl į diskusiją buvo pakviesta LRT?

– Ši diskusija buvo inicijuota tada, kai prasidėjo LRT tyrimas Seimo komisijoje. Dabar labai geras laikas apie tai kalbėti, nes spalio 8 d. Seimo komisija turi pristatyti tyrimo išvadas. Kai kurios iš tų išvadų jau buvo pristatytos LRT administracijai, tarybos nariams. Man jos atrodo keliančios nerimą, apie tai ir kalbėjau Europos Parlamente. Juolab kad diskusijos tema buvo apie nacionalinių transliuotojų vaidmenį demokratijoje, jų nepriklausomumą.

Mes nesame vieninteliai Europoje, susiduriantys su panašiomis grėsmėmis. Buvo nemažai kalbėta apie tai, kad šį klausimą reikėtų kelti Europos Sąjungos mastu. Galbūt ES turėtų priimti kažkokias reguliuojančias taisykles ir suvaldyti situaciją – valstybėse narėse turi būti užtikrintas nacionalinių transliuotojų ir kitos žiniasklaidos nepriklausomumas.

– Pranešime akcentuojate LRT komisijos sudarymą. Ar yra kitų veiksnių, kurie kėsintųsi į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą?

– Aš kalbėjau apie LRT komisijos išvadų pasiūlymus. Jie kol kas preliminarūs, bet iš to, ką teko matyti ir girdėti, yra keli nerimą keliantys dalykai. Aš kalbėjau apie planuojamą LRT valdymo keitimą.

Yra keli dalykai, kurie mums kelia nerimą dėl didėsiančio LRT valdymo politizavimo. Vienas iš jų – planas naikinti administracinę komisiją ir steigti valdybą. Kol kas neaišku, kaip valdyba bus sudaroma, kas deleguos nepriklausomus narius ir ar jie tikrai bus nepriklausomi.

Kitas dalykas, planuojama keisti LRT tarybos sudarymo tvarką, būtent politikų deleguotų narių keitimą. politikų kadencijos ir jų deleguojamų narių į tarybą nesutampa. Tai reiškia, kad jie neturi galimybės tiesiogiai veikti. Dabar „valstiečiai“ tyrimo išvadose siūlo, kad prezidentūra savo narį keistų kas metus, o Seimas kas dvejus metus. Dėl naujos sistemos atsirastų grėsmė, kad pradės sutapti kadencijos. Dėl to atsirastų didesnė politizavimo galimybė.

Taip pat tyrimų komisija kalba apie didesnės galios LRTK suteikimą papildomai reguliuoti LRT, tačiau nenurodė konkrečiai kaip. Mūsų manymu, LRTK pakankamai prižiūri LRT veiklą, jos funkcijos yra nurodytos Visuomenės informavimo įstatyme ir jokių specialių išlygų, skirtų nacionalinio transliuotojo priežiūrai, įstatymas kol kas nenumato.

Tai trys pagrindiniai dalykai, kurie mums kelia nerimą, todėl kviečiame visuomenę apie tai diskutuoti ir pareikšti savo nuomonę. Mes suprantame, kad visuomeninis transliuotojas turi būti skaidrus, atsiskaityti visuomenei, veikti efektyviai. Stengiamės, kad skaidrumo ir efektyvumo būtų daugiau.

Nacionalinis transliuotojas neturi jausti politinio spaudimo. Tai yra vienas iš demokratijos garantų – nacionalinis transliuotojas yra viena iš tų institucijų, kuri kritikuoja valdžią. Valdžia turėtų susilaikyti nuo politizavimo.

– Kokių reakcijų sulaukėte po savo pranešimo?

– Sulaukiau palaikymo ir plojimų. Kiti diskusijos dalyviai kalba apie tas pačias problemas ir kviečia nedelsiant veikti. Pranešėjai iš Lenkijos ir Austrijos kalbėjo apie situaciją jų šalyse, diskusijos tęsiasi iki šiol.

Tema, nors ir specifinė, bet aktuali. Galbūt plačiai auditorijai ir ne visai įdomi, bet aš tikiuosi, kad žmonės ir politikai supras, jog laisva žiniasklaida yra mūsų visų interesas. Laisva žiniasklaida yra ta, kuri yra įdomi auditorijai. Nuo žiniasklaidos, kuri verčiama politiniu įrankiu, auditorija nusigręžia.