Lietuvoje

2018.10.02 14:53

Specialistas: jeigu savigynos priemonės negalite panaudoti per dvi sekundes, geriau jos neturėti

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2018.10.02 14:53

Savigynos priemones reikia ne tik turėti, bet būti įgudusiam jomis pasinaudoti, LRT RADIJUI sako Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausias tyrėjas Vaidas Giršvildas. Anot jo, turimą priemonę išsitraukti ir panaudoti reikia per dvi sekundes. Jeigu tai užtrunka ilgiau, sako V. Giršvildas, savigynos priemonių geriau net neturėti.

Rekomenduoja rankinėse nesinešioti „viso gyvenimo“

V. Giršvildo teigimu, neretai dažniau už kitus užpuolami vyresnio amžiaus žmonės, taip pat – moterys ir vaikai. Šiems žmonės, specialisto teigimu, reikėtų labiau pasisaugoti. V. Giršvildas priduria – vagys neretai nusitaiko ir į pasiturinčius ar vidurinei klasei priklausančius neblaivius žmones.

„Tai pažeidžiamiausios grupės. [...] Norėčiau akcentuoti – vietą, kur užpulti, renkasi užpuolikas. Ką užpulti, renkasi užpuolikas. Laiką renkasi užpuolikas. Būdą renkasi užpuolikas. Iš esmės vienintelis būdas apsiginti – bandyti atimti iš jo kurį nors iš šių keturių privalumų: vengti vietos, kur potencialiai gali būti užpultas, vengti blogų kompanijų, pasirinkti (jeigu gali) laiką, maršrutą, stengtis nevaikščioti be didelės būtinybės po vieną. Jeigu žmogus yra vartojęs alkoholio, reikėtų naudotis pavežėjimo ar taksi paslaugomis“, – pagrindinius saugumo principus nurodo V. Giršvildas.

Jis pabrėžia – žmogus nėra kaltas, jeigu jį užpuola, nes tai gali nutikti bet kam, tačiau galima imtis minėtų saugumo priemonių. Taip pat, tvirtina pašnekovas, galima pabandyti sumažinti patiriamus nuostolius. Kaip teigia V. Giršvildas, policija pastebi, kad kai kurie žmonės yra linkę nešiotis itin dideles grynųjų pinigų sumas, vertingus daiktus kartu su savimi. Anot V. Giršvildo, tai neretai būna vyresnio amžiaus moterys ar pensininkai.

„Negražu taip sakyti, bet yra faktas, kad ypač vyresnio amžiaus moterys mėgsta nešiotis rankinėse visą gyvenimą. Iš esmės tai yra ir nemažos pinigų sumos, kažkokie brangūs daiktai, kurių galbūt kiekvieną dieną ir nereikia. Apskritai žmonės Lietuvoje labai mėgsta operuoti grynais pinigais. Tai yra tam tikra prasme masalas plėšikui, nes jis žino – išplėšęs iš moters rankinę ten ras kelias dešimtis, jei ne kelis šimtus, o kartais – ir kelis tūkstančius eurų“, – sako V. Giršvildas.

Jo aiškinimu, jeigu žmogus su savimi nešiojasi tik banko korteles ar mažas pinigų sumas, net ir apiplėšimo atveju jis patirs gana nedidelius nuostolius. Analogišką pavyzdį V. Giršvildas pateikia ir su pensinio amžiaus žmonėmis. Policija pastebi, teigia pašnekovas, kad pensininkai tą pačią dieną, kai gauna pensiją, visus gautus pinigus nusiima.

„Mes stebime tokį reiškinį –  vyresnio amžiaus žmonės išsirikiuoja prie bankomato ir kažkodėl (gal tai įprotis, gal gyvenimo būdas) visą pervestą pensiją arba didelę pinigų sumą jie nusiima grynaisiais ir nešasi su savimi. Jeigu gerai pagalvotume, ar tikrai žmogui tą dieną reikia tokios didelės sumos? Gal jam reikia 10–20 eurų? [...] Žmonės, kurie linkę daryti nusikaltimus, nėra buki neišmanėliai. Jie gana geri psichologai, viską mato ir tam ruošiasi. Pasakysiu taip – tais žmonių įpročiais jie žaidžia ir pasinaudoja“ – sako V. Giršvildas.

Jo teigimu, nors Lietuvoje iš tiesų gyventi saugu, net ir lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, padidėjęs nusikaltimų skaičius pastebimas būtent tomis dienomis, kai mokamos pensijos, pašalpos ar kt.

Turėdami savigynos priemonių saugesni netampate

Paklaustas, ar žmonėms būtų verta įsigyti savigynos priemonių, pavyzdžiui, dujų balionėlį, V. Giršvildas pabrėžia – bet kokia savigynos priemone pirmiausia reikia ne tik mokėti, bet ir būti įgudusiam naudotis. Specialisto rekomendacija – jeigu išsitraukti ir panaudoti ginklą žmogus užtrunka keturias penkias sekundes, ginklo geriau neturėti.

„Bet koks gynybinis ginklas yra geras tuo atveju, jeigu žmogus pajėgus per dvi sekundes jį išsitraukti ir panaudoti. Gerai, per 2,5 sekundės, bet tai jau riba. Jeigu žmogus streso būsenoje (o vis dėlto pripažinkime, kad bet koks užpuolimas, pasikėsinimas sukelia milžinišką stresą) nėra pajėgus, įgudęs, išsitreniravęs vieno ar kito, vadinkime plačiąja prasme, ginklo išsitraukti ir panaudoti per 2,5 sekundės, tai kiekviena kita sekundės dalis žaidžia prieš jį. [...] Jeigu tam jam reikia keturių penkių sekundžių, geriau tegu ginklo neturi“, – tvirtina V. Giršvildas.

Jo pastebėjimu, įsigiję kokią nors savisaugos priemonę žmonės neretai tvirtina besijaučiantys saugesni, tačiau, tikina V. Giršvildas, taip nėra. Tyrėjimo aiškinimu, žmogaus saugumas priklauso nuo turimų įgūdžių, o ne nuo priemonių.

„Galbūt jis jaučiasi saugiau, labai gali būti, bet saugesniu jis netapo. Jo saugumas ima didėti arba jis tampa saugesniu nuo to momento, kai jis pradeda formuoti kažkokius įgūdžius, kai jis pradeda treniruotis, formuoti kažkokius gebėjimus. Nuo to jis tampa saugesnis arba mažiau saugus, bet ne dėl to, kad kažką turi ar neturi“, – teigia V. Giršvildas.

Vis dėlto specialistas atkreipia dėmesį, kad žmonės neturėtų pulti į savigynos kursus. Jo nuomone, specialių įgūdžių reikia tik tiems žmonėms, kurie dėl savo darbo specifikos ar kitų priežasčių gali patekti į nesaugias situacijas. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad savigynos pradmenys galėtų praversti žmonėms, kurie turi namo grįžti tamsiu paros metu.

BNS nuotr.

Bet kokiu atveju, teigia V. Giršvildas, aktyvus priešinimasis naudingas tik tokiu atveju, jeigu žmogus iš tiesų turi galimybių nugalėti, t. y. turi savigynos gebėjimų arba bent jau yra fiziškai stipresnis. Kitaip, tvirtina specialistas, užpultasis rizikuoja būti sužalotas.

„Privalai būti pasiruošęs priešintis, įvaldęs, pavyzdžiui, kovos menus ar savigynos veiksmus, bet būtent įvaldęs , o ne matęs, kaip tai reikia daryti per televizorių. Kitu atveju priešintis prasmės nėra“, – sako V. Giršvildas.

Kartais geriau ne priešintis, o atiduoti daiktus

V. Giršvildo aiškinimu, policija pastebi, kad dauguma užpuolikų yra asmenys, turintys priklausomybių, todėl jie dažniausiai siekia bet kokiu būdu ir greitai gauti pinigų. Jeigu tokiam asmeniui bus pasipriešinta, jis gali panaudoti jėgą ar netgi kokį nors ginklą.

„Tai žmogus, kuriam dabar iš paskutiniųjų reikia pinigų. Ttoks žmogus gali nesustoti prieš nieką. Jeigu labai smarkiai nesipriešinsi, jis atims rankinę, telefoną. Kitu atveju, neatmeskime ir to, kad plėšikas gali panaudoti fizinę jėgą, ginklą, pavyzdžiui, peilį, kastetą ar kažkokį akmenį. Jis gali žmogų sužaloti“, – pabrėžia V. Giršvildas.

Jo teigimu, tokiu atveju geriau turimus daiktus tiesiog atiduoti. Taip pat, anot tyrėjo, susidūrus su užpuoliku gatvėje, derėtų pasinaudoti paprastu patarimu ir padėti šaukti – tai atkreips kitų žmonių dėmesį, užpuolikas gali išsigąsti ir pasišalinti arba jį bent jau įsidėmės liudininkai.

„Jeigu žmogus tampa ne auka, o liudininku, reikia žinoti dar vieną dalyką – bet koks plėšikas, bet koks blogietis [...] sau iškelia uždavinį – per kuo trumpesnį laiką atlikti apiplėšimą, kažką atimti ir kuo greičiau pasišalinti, kuo toliau nubėgti. Taigi žmogus, kuris persekioja arba vejasi nelabai kuo rizikuoja, net jeigu ir nepaveja. Šioje situacijoje tikrai mažai tikėtina, kad plėšikas pasiliks savo vietoje ir pasigrūmęs su vienu puls kitą, nes jis paprasčiausiai praranda laiko, tai jam nenaudinga“, – sako V. Giršvildas.

Jo aiškinimu, vejantis užpuoliką, net jeigu jo pasivyti ir nepavyksta, galima įsiminti daugiau detalių, išskirtinių bruožų, kurie vėliau padėti jį atpažinti. Be to, tokiu atveju galima pamatyti, kuria linkme užpuolikas nubėgo. Tada specialistai gali paiešką pradėti nuo ten, o ne nuo įvykio vietos.

„Reikėtų stengtis įsidėmėti apie tą žmogų kiek galima daugiau informacijos ir, jeigu yra galimybės, kurį laiką persekioti, kad žinotumėte, kokia kryptimi jis pasišalino. Visa ši informacija, perduota pirminiu pranešimu, leidžia pradėti to žmogaus paiešką ne nuo tos vietos, kur jis įvykdė savo kėslus, o būtent maždaug nuo tos vietos, į kurią pasišalino“, – sako V. Giršvildas.

Jis priduria – kadangi dauguma apiplėšimus įvykdančių žmonių yra priklausomybių turintys asmenys, policija paprastai žino, kur tęsti paiešką pagal tai, kokie daiktai buvo pavogti: „Maždaug galima prognozuoti, kas bus toliau pagal tai, ką jis atėmė. Jeigu atėmė telefoną, galbūt neš priduoti, nes jam vis tiek bet kuriuo atveju reikia pinigų, už kuriuos, tikėtina, jis galėtų įsigyti kažkokių kvaišalų ar kitokį sau būtiną svaiginimosi priemonę.“

V. Giršvildas pakartoja – visas saugos priemones privalu įgusti naudoti, todėl derėtų pasipraktikuoti. Vis dėlto, akcentuoja V. Giršvildas, nereikia manyti, kad visi aplinkiniai ketina apvogti: „Įsikalti į galvą, kad kiekvienas einantis pro šalį tave užpuls, irgi nėra gerai. Gal žmogus nori paprasčiausiai prieiti ir pasakyti, kad jūs išsitepęs rankovę ar kad į plaukus voratinklis įsipynė, o jūs iš karto griebsite už dujų balionėlio? Visko gyvenime būna, bet, kaip sakau, geriau turėti įgūdžius, negu jų neturėti.“

Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.