Po LRT tyrimo Krašto apsaugos ministerija tikina – situacija, kad Lietuvos institucijose naudojama rusiška programinė įranga, susiklostė dėl įvairių priežasčių, tačiau su laiku šios įrangos bus atsisakyta. Pernai trys Seimo nariai kreipėsi į vyriausybę ragindami nutraukti Rusijos programinės įrangos naudojimą Lietuvoje. Vienas iš šių Seimo narių – Žygimantas Pavilionis – LRT RADIJUI tvirtina ir tada išgirdęs tą patį pasiteisinimą ir pažadą laikui bėgant pašalinti įrangą.
Mažiausiai aštuonios svarbiausios Lietuvos institucijos naudoja rusišką programinę įrangą, atskleidė LRT tyrimas. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Kremliui artimų bendrovių kuriamos sistemos diegiamos jau dešimtmetį. Kibernetinio saugumo ekspertai tai laiko grėsme, bet valdininkai įsitikinę, kad Lietuva turi didesnių problemų.
Reaguodamas į paskelbtą tyrimą krašto apsaugo ministras Raimundas Karoblis LRT.lt tvirtino, kad sistemų su laiku bus atsisakyta. Tą patį LRT RADIJUI teigia ir viceministras Edvinas Kerza. Pasak jo, pačioje Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ar jai pavaldžiose įstaigose nenaudojama nei „1C“, nei „ABBYY“ ar panašios rusiškos programinės įrangos.
„Organizacijose tokia programinė įranga įsigyta anksčiau. KAM nuodugniai su kiekviena iš minimų organizacijų dirbo, vertino labai konkrečias rizikas, sudarė labai aiškius gynybinius ir rizikų šalinimo planus, todėl kai kuri programinė įranga jau pakeista, kita programinė įranga bus artimiausiu metu pakeista, o jūsų minimas „1C“ atvejis bus pakeistas per porą metų, kai Bendrasis paslaugų centras, kuris įsiteigtas nuo šių metų vyriausybėje, įsigys buhalterinės programos sistemą“, – nurodo E. Kerza.
Jo aiškinimu, Lietuva paveldėjo daug rusiškos techninės ir programinės įrangos, todėl ji kai kur naudojama iki šiol. Viceministras atkreipia dėmesį – nėra kriterijaus, kuris nurodytų, kad seniau naudota įranga privalo būti išdiegta.
E. Kerza, BNS nuotr.
„Visų pirma, reikia nustatyti, ar yra rizika. Jeigu yra, tik tada tą įrangą šalinti. Pasakysiu dar ir kitaip – yra nustatyta nemažai atvejų, kai ne Rusijoje, o Vakarų valstybėse pagaminta techninė ir programinė įranga yra nesaugi ir ją lygiai taip pat reikia pašalinti. Čia nesiečiau su labai konkrečia valstybe, o siečiau su pačia įranga ir jos patikimumu“, – sako E. Kerza.
Jis pabrėžia – tik labai nedidelė valstybės institucijų ir įstaigų dalis naudoja rusišką programinę įrangą, tačiau tiksliai nurodyti, kokios tai įstaigos, E. Kerza negalėjo. Viceministro tvirtinimu, ši informacija galėtų būti panaudota priešiškai nusiteikusių asmenų.
E. Kerza taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekviena institucija pati nusprendžia, kokiu būdu įsigyti prekes ar paslaugas. Nors viešųjų pirkimų įstatymas numato du būdus, dažnai pasirenkamas vienas – įsigyti prekę ir paslaugą iš to, kuris pasiūlė mažiausią kainą.
„Kitas, sudėtingesnis, būdas – taikyti ekonominio naudingumo principą, tačiau ne visos organizacijos jį renkasi, nes ten jau nebūtinai mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas laimi konkursą“, – nurodo E. Kerza.
Viceministras apibendrina – KAM mato riziką, tačiau ji yra aptarta su institucijų vadovais ir kiekvienu individualiu atveju parengiamas labai konkretus rizikų šalinimo planas.
Pernai, kai Ukrainos saugumas nusprendė uždrausti „1C“ produktus, trys Seimo nariai – Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis – kreipėsi į vyriausybę ragindami nutraukti Rusijos IT sistemų naudojimą Lietuvoje.
Dlanor/Unsplash nuotr.
Ž. Pavilionis teigia, kad ir tada Seimo nariai sulaukė tokio paties atsakymo: demokratinėje valstybėje kiekviena institucija pati sprendžia dėl paslaugų ir prekių įsigijimo, per dvejus metus galimai kenksmingos programos turėtų būti pašalintos.
„Atsakymas yra toks, kaip tik ką girdėjome: demokratija, pigiausia, pati sprendžia, dveji metai... Manau, tai nepriimtina. Jeigu yra aiškios grėsmės ir yra mūsų partnerių patarimai ar artimiausių kaimynų patirtys, kurios rodo, kad visos gijos eina į Kremlių, tai ta įranga turėtų būti išmontuota nedelsiant. Jokių atidėjimų negali būti“, – LRT RADIJUI tvirtina Ž. Pavilionis.
Jis priduria – net ir Konstitucijoje įvardytas nesijungimas į sovietines erdves, priimtos įvairios kitos nuostatos, pavyzdžiui, dėl strateginio įmonių pardavimo transatlantiniams partneriams ir kt. Ž. Pavilionio nuomone, panašios nuostatos galėtų būti taikomos ir tokiose situacijose.
„[Reikėtų] Apskritai nepirkti rusiškos produkcijos, tik vakarietišką, o jeigu kyla abejonių dėl vakarietiškos, tai [...] būtų galima pasiderinti su partneriais. [...] Labai keista, nes mes deklaruojame, kad turime NATO energetinio saugumo centrą, kad turime nuostabius planus ir strategijas, neseniai patvirtintas vyriausybėje, tai žodžiai tiesiog įspūdingai skiriasi nuo darbų“, – tvirtina Ž. Pavilionis.
Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos katedros docentas Mantas Martišius tvirtina – turbūt pagrindinė priežastis, kodėl susiklostė tokia situacija, jog Lietuvos įstaigose naudojama rusiška programinė įranga, yra ta, kad IT sistemų pirkimas buvo decentralizuotas.
M. Martišius, BNS nuotr.
„Kitaip pasakius, kiekviena įstaiga galėjo pati spręsti, kokią programinę įrangą pirkti. Dažnai tiems žmonėms, kurie pirkdavo, informacinis saugumas, kibernetinis saugumas būdavo ne prioritetas, todėl jie nusipirkdavo už pigiausią kainą pasiūlytą prekę. Dar kita priežastis – paveldėtas didelis sovietinis materialus turtas“, – sako M. Martišius.
Jo aiškinimu, net vystantis technologijoms, žinias, kaip pritaikyti čia likusią įrangą, dažnai turėjo būtent Rusijos bendrovės. Todėl būtent šios įmonės dažniausiai galėdavo pasiūlyti tinkamiausią ir pigiausią variantą.
KAM teiginius, kad programinė įranga turėtų būti atnaujinti per dvejus metus M. Martišius vertina teigiamai: „Tai yra geras dalykas, bet iš principo, žinoma, reikėtų pripažinti ir suprasti – informacinės technologijos, kibernetinis saugumas yra viena iš hibridinio, informacinio karo dalių. Jeigu galės [...], jie tikrai pasinaudos šituo privalumu.“
Pagal LRT RADIJO laidą „Lietuvos diena“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
