captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl dvigubos pilietybės referendumo rengimo ketina kreiptis į KT

Dėl galimybės referendumą dėl dvigubos pilietybės organizuoti su dviejų savaičių pertrauka valdantieji žada kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai esą reikalinga, kad dėl referendumo suderinamumo su Konstitucija būtų išsklaidytos visos abejonės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Svarstant klausimą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas paprašė įstatymo projektą pristatančio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) lyderio Ramūno Karbauskio paaiškinti, kaip bus užtikrinami referendumo nepertraukiamumo ir asmenų lygiateisiškumo principai bei reikalavimas balsus skaičiuoti iškart.

„Prieš priimdami sprendimą, kreipsimės į Konstitucinį Teismą (KT). Ekspertų nuomonė nėra tai, kad mums kažką reikštų, – sakė R. Karbauskis. – Darbo grupėje priėmėme sprendimą, kad koreguosime pagal KT išaiškinimą.“

Mišrios Seimo narių grupės narys, buvęs LŽVS frakcijos atstovas, Povilas Urbšys paklausė buvusio kolegos, ar šis nemano, kad tokia pataisa ateityje galėtų būti panaudota prieš Lietuvą, kuomet priešiška, okupuojanti jėga galėtų surengti panašų ištęstą referendumą, kad pasiektų norimą tikslą.

„Nemanau, – atsakė R. Karbauskis. – Bus kreipiamasi į KT ir bus išaiškinta, ar yra kokių problemų dėl referendumo formuluotės.“ Politikas pridūrė, kad nepakoregavus Konstitucijos, tikėtis sėkmės referendume sunku, todėl reikėtų dėti visas pastangas, kad jame dalyvautų daugiau žmonių.

„Mes pabandome klausti KT, gauname atsakymą ir tikrai nesiruošiame jokiu būdu nieko pažeidinėti. Bet dabar net neklausti vien dėl to, kad vienas ar kitas ekspertas pasako, kaip jiems atrodo, kad ne (neverta – ELTA). Aš suprantu, kad mums išaiškinti galiausiai gali tik Konstitucinis Teismas, o visa kita yra manymas“, – parlamentarams aiškino LŽVS lyderis. Pasak R. Karbauskio, dvi savaites tarp balsavimų referendumo biuleteniai būtų saugomi policijos nuovadose.

Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė abejojo Konstitucinės teisės ekspertų nuoširdumu. Politikės teigimu, priekaištus pataisoms reiškiantys ekspertai Teisės ir teisėtvarkos departamente pastabų nereiškė. Tuo tarpu pretenzijos, esą referendumas per dvi savaites neturi precedento, nėra tiesa.

„Turėjome referendumą, kuris vyko dvi dienas – tai stojimo į Europos Sąjungą referendumas. Lygiai taip pat naktį balsavimas nevyko, balsavimas buvo pertrauktas. Vėlgi – gal tie Konstitucinės teisės ekspertai turbūt nori pasufleruoti prorusišką mintį, kad galbūt abejokime ir tuo referendumu“, – svarstė A. Širinskienė.

Kol kas referendumo dėl dvigubos pilietybės ateitį gaubia abejonės, – siekiant sulaukti daugiau rinkėjų, pirmą kartą norima organizuoti referendumą su savaitės pertrauka tarp dviejų balsavimų. Teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius abejoja tokios priemonės suderinamumu su šalies Konstitucija. Jo žiniomis, nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse tokia praktika nebuvo taikoma.

„Gali būti pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Po pirmo balsavimo dar dvi savaites galės būti vykdoma agitacija, kuri galbūt lemtų kitokį žmonių apsisprendimą nei tą, kurį jie išreiškė pirmame ture“, – pirmadienį Eltai sakė profesorius.

V. Sinkevičius, BNS nuotr.

Pasak V. Sinkevičiaus, nėra galimybių visiškai užtikrinti, kad agitacija pertraukoje tarp balsavimų nebus vykdoma: „Gali pasirodyti, kad ir mokslinis straipsnis, kuris paveiks žmonių apsisprendimą, todėl reikia daryti normalų referendumą, kurio tikslas – pasiklausti tautos ir gauti sąžiningą atsakymą“.

Konstitucinės teisės eksperto vertinimu, užuot bandęs sužinoti piliečių nuomonę, Seimas visomis išgalėmis siekia pasiekti iš anksto užsibrėžto tikslo – dvigubos pilietybės įteisinimo. „Būtų sąžininga pasiklausti tautos, kad ji be jokių skatinimų, raginimų ir grasinimų galėtų pasakyti savo tikrąją valią“, – tikino profesorius.

Norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, reikia, kad referendumu tam pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių gyventojų. Tai reikštų, kad, rinkimų aktyvumui pasiekus 50 proc., visi dalyviai turėtų pasisakyti už Konstitucijos pataisą.

Tuo tarpu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad valdančiųjų atkaklumą, siekiant įteisinti dvigubą pilietybę, lemia klausimo aktualumas didelei gyventojų daliai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad aktyvumas rinkimuose galėtų būti didesnis nei įprasta.

„Beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas turi išvykusių ir po skirtingas šalis keliaujančių artimųjų. Tiesioginė sąsaja ir asmeninis pajutimas lemia, kad klausimas gali būti tiesiogiai svarbus, – sakykime, kad sūnus, dukra, tėvai ar pusbroliai galėtų turėti pilietybę net gyvendami užsienyje, – tai yra toks bendros tapatybės, bendruomenės išlaikymo klausimas. Manau, kad tai gali paskatinti į rinkimus ateiti ir tuos, kurie kitomis politinėmis problemomis nelabai domisi“, – pirmadienį Eltai sakė TSPMI profesorius.

Keičiant Konstitucijos 12-ąjį straipsnį siekiama, kad dvigubą pilietybę išlaikyti galėtų po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvą palikę gyventojai. Norint išvengti Rusijos įtakos, pataisa galiotų siekiantiems Europos Sąjungos, NATO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių pilietybės.

Referendumą numatoma organizuoti kartu su Respublikos prezidento rinkimais 2019 m. gegužės 12 ir 26 dienomis. Nė vienas referendumas Lietuvos istorijoje nėra organizuotas ne paeiliui einančiomis dienomis. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo žadėjęs, kad dėl tokio sprendimo suderinimo su Konstitucija bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...