Lietuvoje

2018.09.25 11:37

Opozicija stoja prieš valdančiųjų planą: pakišo koją „socialdarbiečiams“

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2018.09.25 11:37

Seimas antradienį turėjo galutinai nuspręsti, kad valstybės dotaciją galėtų gauti ir rinkimuose nedalyvavusios partijos. Priėmus šias pataisas valstybės pinigus gautų ir pavasarį susikūrusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), nors ji savo jėgų nėra išbandžiusi nė vienuose rinkimuose. Opozicija tokias įstatymo pataisas vadina korupcinėmis ir ketina kreiptis į prezidentę dėl jų vetavimo. Tačiau balsavime dalyvavo vos 65 Seimo nariai, o tam, kad jis būtų laikomas įvykusiu reikia 71 balso. 

Priimti tokias pataisas siekta dar pavasario sesijoje, tačiau tam kelia užkirto opozicija, paprašiusi ekspertinio vertinimo. Jis buvo atliktas, tačiau ir dėl to kilo klausimų, mat viena iš dviejų ekspertų, atlikusių vertinimą, buvo eksministrė Milda Vainiutė, kurios kandidatūra visai neseniai pasiūlyta į Seimo kontrolierės pareigas.

Balsavime tedalyvavo 65 Seimo nariai, todėl jis buvo atidėtas. 

Europos Parlamento rinkimai – nebesvarbūs

Naujosios įstatymo pataisos numato, kad partijoms dotacijos būtų skiriamos ne pagal rinkimuose surinktų balsų, o turimų mandatų skaičių. Be to, nebebūtų atsižvelgiama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė apibrėžti parlamentinę partiją kaip tokią, kuri dalyvavo įvairiuose rinkimuose, tarp jų ir Europos Parlamento. „Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiam siūlymui nepritarė.

„Aš matau, kad J. Sabatauskas sprendžia bent vieną sisteminę problemą – jis įrašo, kad parlamentinė partija yra ta partija, kuri yra dalyvavusi įvairiuose rinkimuose. Tai, ką siūlo Juozas Bernatonis, kur išbraukia Europos Parlamento rinkimus, mes galime susidurti su paradoksalia situacija, kai Lietuvoje atsiras europietiška partija, kuri nutars, kad dalyvauja tik Europos Parlamento rinkimuose, bet mes ją laikysime kažkokia nesistemine, negalinčia pretenduoti į valstybės paramą“, – kalbėjo konservatorius Andrius Kubilius.

J. Sabatausko pasiūlymui balsų dauguma parlamentarai nepritarė.

Straipsnis specialiai LSDDP?

Vienas iš įstatymo straipsnių, panašu, visiškai atspindi socialdemokratų ir socialdemokratų darbo partijos situaciją. Jį pateikė LSDDP frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir jos narys Juozas Bernatonis. Pasiūlymui pritarė ir „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jame nurodoma, kad „jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja  parlamentinė partija, kurioje  šios partijos narių – Seimo narių – yra  daugiau, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti  dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime.“ 

Būtent tokia situacija susiklostė po to, kai socialdemokratų partijos taryba nutarė nutraukti koalicijos su „valstiečiais“ sutartį. Tuomet dalis partijos narių esančių Seime pasirinko paklusti tarybos valiai, o dalis – ne.

A. Širinskienė, E. Blaževič/LRT nuotr.

Partijoje kilus konfliktui į opoziciją pasitraukė 6 socialdemokratų frakcijos nariai. Likę 12 frakcijos narių nusprendė su valdančiais sudaryti frakcijų koalicijos sutartį. Už tai buvo nutarta juos šalinti iš partijos, tačiau pašalintas buvo vienintelis Antanas Vinkus, visi kiti ją paliko savo noru.

Tai lėmė, kad pavasarį nuo partijos atskilę parlamentarai sukūrė naują – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, kurioje yra beveik visi LSDDP frakcijos nariai.

Konservatorius Jurgis Razma siūlė išbraukti nuostatą, kad parlamentinei partijai skilus į dvi valstybės dotacijos dydis būtų nustatomas pagal frakcijų dydį. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiam siūlymui nepritarė.

„Tai suponuoja, kad politinė partija yra tik frakcija Seime. Man atrodo, tai yra klaidingas traktavimas, nes partija yra tūkstančiai narių ir finansavimas neturėtų priklausyti nuo frakcijos dydžio. Šiuo metu labai gerai matome, kad dvi socialdemokratų frakcijos Seime narių skaičiumi banguoja, ir tai neturėtų būti pagrindinis lėšų skirstymo kriterijus“, – J. Razmos pasiūlymą komentavo liberalas Simonas Gentvilas.

Tačiau tokiam siūlymui taip pat nebuvo pritarta.

Konservatorė Gintarė Skaistė kalbėjo, kad toks sprendimas atrodo kaip politinė korupcija, kai vidury politinio ciklo valdančioji koalicija sumano atsidėkoti savo partneriams skirdama dalį valstybės biudžeto.

Šiemet gaus 200 tūkst. eurų

Premjeras Saulius Skvernelis prieš antradienio parlamentinį posėdį kalbėjo, kad LSDDP, kaip ir kitoms partijoms, dotacija bus skiriama iš valstybės biudžeto.

„Pinigų lengvai nerasime, ieškosime. Kiek reikės, priklausys nuo sprendimų, šiemet apie 200 tūkst. eurų, gal šiek tiek daugiau. Tai dideli pinigai“, – sakė ministras pirmininkas.

Korupcijos nemato

Paklaustas, kaip vertina tai, jog opozicija tokias pataisas vadina korupcinėmis ir ketina prašyti prezidentės vetuoti jas, LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas atsakė, kad opozicija nesupranta žodžio „korupcija“ reikšmės.

„Ar korupcija vyksta viešai ir parlamente? Šiuo metu mes esame susikūrusi politinė partija. Atvirkščiai, jei jie galvoja, kad nauja politinė partija turi dalyvauti rinkimuose remdamasi neaiškiais pinigais, tai čia ir yra korupcija.

Tą mes pasakėme ir prezidentei, ji su tuo sutiko. Todėl ji sako, kad yra nauja politinė partija. Šiuo metu partijų negali niekas finansuoti, jokie juridiniai asmenys, jos gali būti finansuojamos tik iš valstybės biudžeto ir nario mokesčio. Prezidentė palaiko šį įstatymą, ji pasirašys“, – teigė G. Kirkilas.

Populiariausi

Ieškomas Afganistano pilietis

Lietuvoje

2020.08.06 17:51

Ignalinos rajone iš izoliacijos patalpų pabėgo COVID-19 sergantis Afganistano pilietis spėja, kad jo tikslas buvo ne Lietuva, o kitos Europos šalys; atnaujinta 19.16