Lietuvoje

2018.09.24 23:18

Kandidatai į prezidentus pažėrė kritikos valdžiai: kliuvo ir V. Šapokai, ir S. Skverneliui

Pirmadienį kandidatai į prezidentus susirėmė pirmuosiuose debatuose LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“. Savo pozicijas pristatė jau pasiskelbę kandidatai Aušra Maldeikienė, Vygaudas Ušackas, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Naglis Puteikis. 

Sužinojęs, kad laidoje dalyvaus A. Maldeikienė, pasirodyti atsisakė Gitanas Nausėda. Taip pat nedalyvavo Arvydas Juozaitis, o su Ingrida Šimonyte bandyta susisiekti telefonu.

Būtinas nacionalinis susitarimas ekonomikos srityje

Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatas P. Auštrevičius kalbėjo, kad dabartinė vyriausybė deda pastangas, imasi kai kurių iniciatyvų. Tačiau, anot jo, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės veiksmuose pritrūksta susitelkimo, pakankamai laiko diskutuojant tam tikrais klausimais ir siūlant sprendimus.

„Dažnai šioje vyriausybėje pasigendu telkiančio vaidmens. Imkime ekonomiką. Pažiūrėkite, kaip buvo pasielgta su eiline mokesčių reforma. Ji tokia ir virto – eiline. Jos rezultatai minimalūs“, – sakė P. Auštrevičius.

Paklaustas, kokių veiksmų imtųsi ir kokius įstatymus siūlytų, jei taptų prezidentu, jis atsakė, kad prezidentas turi būti telkianti jėga, užtikrinanti, kad sprendimas būtų ne vienos partijos ar koalicijos, o visų politinių jėgų bendras.

„Ypatingai ekonomikoje. Kitose srityse mes sugebėjome pasiekti nacionalinius susitarimus. Ekonomikoje pas mus dažniausiai vieno ministro pirmininko pavarde vadinami sprendimai. Reikia dėti pastangas“, – sakė liberalų kandidatas.

P. Auštrevičius, BNS nuotr.

I. Makaraitytė: opozicija eina iš paskos

Tuo tarp laidoje dalyvavusi LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė pastebėjo, kad pats Liberalų sąjūdis tarpusavyje nesusitaria ir nesusitelkia.

„Opozicija nesugeba lyderio išsirinkti jau porą metų, kad galėtų pateikti kažkokią jungtinę, oponuojančią viziją valdžiai. Dėl tos pačios švietimo reformos, toks įspūdis, kad opozicija eina kartais iš paskos ir sako: „Gerai Skverneli, dar mes tau paglostysim vieną petį, kitą petį ir gal ta reforma išeis.“ Bet nieko nėra iki šiol“, – kalbėjo I. Makaraitytė.

Paklaustas, kaip bandytų sutelkti politines jėgas, P. Auštrevičius teigė, kad tai neturi būti vienkartinis veiksmas, tam reikia pasiruošti, dirbti. Anot jo, nacionalinis susitarimas ekonomikos srityje yra būtinas ir jis turi būti ilgalaikis.

Kliuvo finansų ministrui

Centro partijos kandidatas Naglis Puteikis klausė, kodėl Lietuva taip smarkiai atsilieka nuo kitų Europos šalių kalbant apie biudžeto surinkimą. Pasak jo, palyginus su latviais, estais ar lenkais, mes į biudžetą nesurenkame 1,6 mlrd. eurų, kuriuos būtų galima skirti medikų, slaugytų ar pareigūnų algoms didinti.

„Žiūrėkime į kandidato pažiūras. Jei aš būčiau prezidentas, niekada neskirčiau nei Šadžiaus, nei Šapokos finansų ministrais, nes jie yra absoliutus libertarai ir nesprendžia šito pagrindinio klausimo. Būdamas valdančiojoje daugumo aš balsavau prieš biudžetą“, – kalbėjo N. Puteikis.

Pasak jo, dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka šiuo metu atstovauja bankams, didelėms korporacijoms, bet ne viešajam sektoriui. Be to, N. Puteikis teigė gavęs iš premjero S. Skvernelio keletą žodinių papeikimų frakcijoje už tai, kad taip kalba.

„Kandidatavimas į prezidentus leidžia man iškelti šitą problemą. Antroji problema, kodėl yra socialinė ir turtinė nelygybė yra tai, kad mūsų valdžia jau 20 metų viduriniam valdininkų sluoksniui leidžia skirstyti milijardą ir daugiau eurų visiškai be reikalo“, – sakė N. Puteikis.

Anot jo, konservatoriai Andrius Kubilius ir Ingrida Šimonytė, dirbdami vyriausybėje, padarė gerą darbą, nes nuėmė milijardą litų nuo valdininkų ir nebeleido jiems pinigų skirstyti per pirkimus, kur jie dažniausiai pavogiami.

„Deja, S. Skverneliui neužtenka valios paskirti tokį finansų ministrą, kuris pakartotų šitą gerą A. Kubiliaus darbą“, – teigė jis.

N. Puteikis, BNS nuotr.

Trūksta teisingumo

Save išsikėlęs kandidatas V. Ušackas teigė, kad Lietuva tapo Europos Sąjungos lėšas įsisavinanti šalis, o ne kurianti valstybė. Anot jo, mūsų šalis prarado kone milijoną žmonių, kurie išvyko laimės ieškoti svetur, todėl tam, kad pasiektume Europos pragyvenimo vidurkį, mums reikia dvigubai didesnio augimo nei yra dabar.

„Mes turime susėsti ir sutarti. Prezidentas visko nepadarys. Jis gali sukviesti partijų vadovus prie apvalaus stalo ir užsibrėžti, kokios yra ateities ekonomikos kryptis“, – sakė V. Ušackas.

Pasak jo,  į užsienį išvažiuoja tie žmonės, kurie į „Sodrą“ moka du kartus daugiau įmokų nei antstoliai ar didieji žemvaldžiai ir tai nėra teisinga.

A. Maldeikienė: reikia atstovauti vidurinę klasę

Aušra Maldeikienė kalbėjo, kad reikia koncentruotis į vidurinės klasės problemas. Anot jos, pirmieji jos, kaip prezidentės žingsniai, būtų laužyti dviejų Lietuvų idėją ir grąžinti normalų visuomenės supratimą.

„Normali visuomenė, o Lietuva tokia ir yra, tikriausiai turi šešias-septynias klases. Viena pagrindinių klasių yra persidirbantis sluoksnis, turintis laisvą darbo grafiką, neapibrėžtus režimus. Į juos reikia atkreipti dėmesį.

Reikia atstovauti vidurinę klasę ir įvairovę“, – teigė A. Maldeikienė.