Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) suglumino, šokiravo ir prajuokino gyventojus pareiškęs, kad reikėtų reguliuoti festivaliuose grojamą muziką, nes tai gali paveikti narkotikų vartojimą. Ką apie tai mano ekspertai?
„Taip pat [siūlome] susitarti su atlikėjais, kad būtų parinkta tinkama muzika, kuri neskatintų psichoaktyvių medžiagų vartojimo“, – sakė departamento atstovė Roberta Arbačiauskaitė. Paklausta, kokia muzika, departamento teigimu, skatina narkotinių medžiagų vartojimą, ji nurodė „trankesnę muziką“. „Trankesnė muzika yra labai susijusi su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. <...> Jei kalbame apie narkotines medžiagas, elektroninė muzika yra ta, kuri yra asocijuojama su narkotinių medžiagų vartojimu“, – BNS praėjusią savaitę kalbėjo R. Arbačiauskaitė.
Vadina nemoksliniu pareiškimu
Skandalu tapusią frazę NTAKD atstovė išsakė departamentui pristatant naujausią tyrimą. Buvo apklausti 400 populiarių muzikos festivalių lankytojų, paaiškėjo, kad pusė jų kada nors vartojo narkotines medžiagas, daugiausiai kanapes. Dėl to departamentas rekomendavo daugiau dėmesio skirti informavimui apie vartojimo žalą ir pavojus, sudaryti sąlygas pasitikrinti blaivumą – o organizatoriams parinkti muziką.
Pareiškimas suglumino ne tik socialinių tinklų vartotojus, bet ir šios srities ekspertus.
„Man neteko matyti, kad būtų įrodyta, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp konkrečios muzikos ir narkotinių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Tyrimai, kuriais rėmėsi NTAKD, daugiau kalba apie susibūrimus, kur kažkas vartoja“, – LRT.lt sakė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto kriminologas Mindaugas Lankauskas ir pridūrė, kad pareiškimas yra „nemokslinis“.
NTAKD pateikė ir argumentus, kuriais rėmėsi, pareikšdami apie muzikos ir narkotikų vartojimo ryšį, mokslinius straipsnius, tačiau, anot M. Lankausko, tokie palyginimai kelia abejonių. Pavyzdžiui, viename tyrime analizuojamas Niujorkas ir ten vykstančių elektroninės šokių muzikos vakarėlių dalyvių polinkis vartoti sinteninius opioidus.
„Manau, kad jei Lietuvoje pabandytume patyrinėti situaciją, pamatytume, kad opioidai nėra patys populiariausi. Nes ten lemia grynai Rytų pakrantės JAV specifika ir opioidų krizė, kad jie populiarūs. Jei ištrauksi tokį specifinį fenomeną ir sakysi: pas mus tikriausiai irgi yra panašiai, tai nelabai profesionalu“, – kritikavo M. Lankauskas.
Mokslo žurnaluose išties galima aptikti nemažai tyrimų apie elektroninės šokių muzikos renginių lankytojų įpročius.Tačiau, anot kriminologo, tvirtinti, kad jie linkę vartoti narkotikus būtų tas pats, kas pasakyti, jog futbolo varžybų žiūrovai vartoja daugiau alaus, nei kitų susibūrimų lankytojai.
„Priežastingumas turi būti kaip Pavlovo šuns efektas, kažką išgirdau ir suvartojau. Tokio mes negalime rasti“, – pažymi M. Lankauskas.
NTAKD pripažįsta, kad departamento atstovė ne visai tinkamai panaudojo ir terminus.
„Galimai „trankios“ muzikos apibūdinimas nebuvo itin tikslus, tačiau tai nekeičia teiginių esmės ir rekomendacijų renginių organizatoriams būti atidiems ir sukurti saugią aplinką. Rekomendacija dėl muzikos parinkimo festivalio metu nėra skirta „demonizuoti“ muzikos žanrus, ji informuoja festivalių organizatorius apie galimas grėsmes“, – sakoma LRT.lt gautame komentare.
Kas vyksta festivaliuose?
Vis tik LRT.lt kalbinti pašnekovai pripažįsta ir tai, kad muzikos festivaliuose narkotinės medžiagos išties yra vartojamos.
„Kad tikrų festivalių lankytojai vartoja vienokias ar kitokias medžiagas, mes galime matyti. Tai labiau siejama su susibūrimais ir pramogine kultūra. Renkasi tam tikras medžiagas svaiginimosi, laisvalaikio leidimo tikslais. Bet su konkrečiu žanru, stiliumi, manau, tikrai nesusiję“, – sako M. Lankauskas.
Tyrimai rodo, kad populiariausia nelegali psichoaktyvi medžiaga Lietuvoje yra marihuana.
„Kanapė yra populiariausias Lietuvoje ir turbūt visoje Europoje narkotikas. Po to dalykai, kurie palaiko žmonių gebėjimą dalyvauti tame gyvenime, stimuliantai, arba dalykai, kurie palengvina bendravimą, medžiagos, kurios sukelia euforiją, arba medžiagos, kurios padeda įveikti socialinį barjerą“, – sako psichoaktyviųjų medžiagų žalos mažinimo organizacijos „Jauna banga“ vadovas Linas Tamošaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad muzikos stiliai ir narkotinės medžiagos iš tiesų turi istorinį ryšį, tačiau jis sudėtingesnis.
„Jei žiūri, kaip vystėsi muzikinė kultūra, trankumas ir narkotikai nėra susiję. Kai buvo džiazas, buvo kanapės, septyniasdešimtaisiais buvo psichodelikai, kai susikūrė klubinė muzika, buvo MDMA, kai buvo disko muzika – kokainas <...> Nereikia tyrimo, kad įvardytum, jog festivaliuose, kur daugiau šokama, yra daugiau psichoaktyvių medžiagų, nes žmonės nori šokti ilgiau“, – sako jis.
Anot pašnekovo, NTAKD pareiškimas diskredituoja jį patį.
„Kai pasakomas toks teiginys, tai piešia NTAKD kaip outsiderį, kaip žmones, kurie nelabai supranta, kas vyksta tame festivalyje, kur žiūri iš pozicijos, kaip ateivis, tyrinėdamas žmogų. Sako tokią išvadą, kuri niekam nelabai aktuali ir įžvalgi, nebent jiems patiems“, – mano L. Tamošaitis.
Pasak M. Lankausko, pareiškimas kelia nemalonių asociacijų su sovietmečiu, kai buvo cenzūruojama muzika, arba su nedemokratiniais režimais, kurie tai daro šiandien, pavyzdžiui, Iranu.
„Neteko girdėti, kad kažkas siūlytų tam tikrus žanrus. Labai keistai nuskambėjo <...>. Gal per LRT „Duokim garo“ reikėtų nerodyti?“, – ironizavo jis.
Jis taip pat kritikavo NTAKD. Anot jo, pareiškimas neskatina visiškai pasmerkti departamento dėl nekompencijos, tačiau kelia susirūpinimą.
„Gal negalima daryti išvadų, jie renka įvairiausius duomenis ir juos pateikia. Bet kai renka tam tikrą informaciją ir eina į viešumą, tai, mano supratimu, reikėtų atsargiai formuluoti tam tikrus teiginius ir pasiūlymus“, – sako M. Lankauskas.
Kokių priemonių siūloma imtis
Anot LRT.lt pašnekovų, valstybei, siekiant mažinti narkotikų vartojimą ir žalą, reikėtų imtis kiek kitokių priemonių, nei bandymas išgyvendinti vartojimą iš vienos vietos.
„Galima būtų žiūrėti, ko patys vartotojai norėtų, kur yra pagrindiniai pavojai, kurie asocijuojami su psichoaktyvių medžiagų vartojimu klube. Tai būtų įdomus tyrimas, nes pasakytų, kas vidutiniškai klubuose, kokios sąlygos yra pavojingos vartotojams, ką galima daryti geriau.
Būtų galima skirti lėšas nustatyti tam, kas naudojama, stebėti tendencijas, Bet tam reikėtų įvesti testavimo formą, kuri veiktų truputį rimtesniais gabaritais ir gerense metodika, nei naudojame mes“, – sako L. Tamošaitis.
M. Lankauskas sako, kad viena iš strategijų yra žalos mažinimo priemonės, testavimas, psichologinės pagalbos teikimas, užkardymo priemonės, tokios, kaip patikrinimai. Tačiau jis pabrėžia, kad narkotikų paplitimas yra kompleksinė problema.
„Vartojimas kaip ir niekur nedingsta. Jei tu jį išstumsi iš vienos erdvės, jis atsiras kitur. Nėra stebuklingo vaisto, kuris išspręstų viską per vieną naktį“, – sako kriminologas.
Ekspertų teigimu, mokslinis ryšys tarp muzikos stilių ir narkotikų vartojimo nėra įrodytas.
