Į LRT GIRDI kreipėsi sodininkų bendrijos gyventojai. Pasak jų, gręžinyje išseko vanduo. Žmonėms vandens trūksta 4 mėnesius, o prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo bendrijai per brangu.
Nuo vasario sodininkų bendrijos „Sportas“ gyventojai gyvena beveik be vandens. Pirmininko teigimu, apie 80 namų ūkių naudojosi gręžinio vandeniu, tačiau jis išseko.
„Atsukus dušą ar vonią, jisai beveik nebėga. Neįmanoma maudytis. <...> Einam į pirmą aukštą prileisti vonelę, tada šildom vandenį el. virduly, kad šiek tiek sušildytume, taip ir prausiam vaiką“, – pasakoja sodininkų bendrijos pirmininkas Mindaugas Svetkovas.
Pasak gyventojų, neįmanoma naudotis nei skalbimo mašina, nei indaplove.
„Kaupiam lietaus vandenį, nešiojam kibirus, bandom kažkaip gyvent. Į dušą važiuojam, ačiū dievui, turim uošvius Vilniuje“, – teigia bendrijoje gyvenantis vyras.
„Labai prašome mūsų savivaldybės: duoti mums vandens. <...> Norisi turėti normalų „Vilniaus vandenų“ vandenį“, – sako moteris.
Pasak savivaldybės, viešas „Vilniaus vandenų“ vandentiekio tinklas netoli – 60 metrų atstumu.
„Jeigu yra viešo tiekimo teritorija, <...> ji įsipareigoja organizuoti tas paslaugas“, – tikina aplinkos ministerijos atstovas Irmantas Valūnas.
Savivaldybės atstovas sako, jog iki pernai metų pabaigos sodų bendrijos galėjo kreiptis kompensacijų prisijungiant prie centralizuoto vandens, tačiau gyventojai nesikreipė, todėl teks patuštinti savo pinigines.
„Tikrai nedidelius ten pinigus kainuotų, kaip minėjau, atstumas tikrai nėra didelis, 60 metrų, tai apie kažkokius didelius pinigus nereiktų turbūt galvoti“, – ramina Vilniaus miesto savivaldybės atstovas
Tačiau gyventojų nuomone, prisijungti jiems kainuotų apie 100 tūkst. eurų.
„Nurodyta, kad bendrija turi suprojektuoti ir pakloti tinklą, vandens tinklą. O tai yra labai dideli pinigai. Bendrija nepajėgi tokių pinigų sumokėti ir tai, bendrijos manymu, yra perteklinės sąlygos“, – įsitikinęs sodų bendrijos pirmininkas.
„Vilniaus vandenys“ sako, kad prisijungti prie miesto vandentiekio sistemos neturėtų būti sudėtinga.
„Su vandentiekiu viskas yra gana aišku dėl to, kad jie turi įrengtus vietinius vandentiekio tinklus. <...> . Tai reiškia, kad prisijungti prie miesto nebūtų sudėtinga. Tai preliminariai kainuotų apie 15 tūkst. eurų visai bendrijai“, – skaičiuoja „Vilniaus vandenų“ atstovė Paulė Pupinytė-Bružienė.
Tiek kainuotų tik prijungti geriamojo vandens tinklą prie namų ūkių. Todėl pasak P. Pupinytės-Bružienės, sodininkų bendrija gali prašyti kitokios sutarties, kurioje nurodyti reikalavimai ne dėl vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtros, bet tik dėl geriamojo vandens tinklo.
