Lietuvoje

2018.09.23 12:26

V. Ališauskas: popiežius parodė, kad nesame Europos užkampis

Popiežius Pranciškus į Lietuvą šiemet atvyko ne todėl, kad minime savo valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau lietuvius jis skatina remtis savo istorija, kuriant naują gyvenimą, sako LRT TELEVIZIJOS studijoje viešintis kultūrologas ir filosofas Vytautas Ališauskas. Jo teigimu, popiežius lietuviams atvežė bendrą tapatumą ir suvokimą, kad esame visuotinės bažnyčios nariais.

Pašnekovas pastebi, kad paprastai popiežiaus vizitai Europos valstybėse trunka tik po vieną dieną, tad atsižvelgiant į Lietuvos dydį, dviejų dienų vizitas net dviejuose šalies miestuose – labai ilga viešnagė. Šaliai, kurioje tikinčiųjų bendruomenė viena iš mažesnių pasaulyje, tai yra ir nemažas pasiekimas.

Pasak kultūrologo V Ališausko, ryšys tarp žmonių ir buvimas su savo bendruomene naujųjų laikų popiežiams labai svarbus: „ Jonas XXIII tapo pirmu popiežiumi, kuris nulipo nuo iškilmingų neštuvų, popiežius Paulius VI pirmasis pradėjo keliauti, Jonas Paulius II buvo pirmasis, kuris pradėjo bendrauti su žmonėmis. Visiems naujųjų laikų popiežiams, net ir Benediktui XIV, garsėjusiam savitu charakteriu, ryšys su žmonėmis, bendravimas – didelis iššūkis.“

Popiežiaus Pranciškaus ir Jono Pauliaus II vizitai šiek tiek skirtingi, sako kultūrologas. Anot jo, anksčiau geopolitinė padėtis buvo kitokia, pavyzdžiui, prieš 25 metus buvo atvykę nemažai lenkų, dabar jiems nebūtina vykti į Lietuvą, nes popiežiai lankosi ir mūsų kaimyninėje šalyje.

Tačiau V. Ališauskas pastebi, kad Vilniaus gatvės užpildytos žmonių: „Nors lietuviai yra santūrūs, dažniausiai truputį ironiškai žiūrime į daugelį dalykų, spontaniškumo stoką, kai kurie net ir nebūdami uolūs katalikai gausiai susirinko pasveikinti popiežiaus, susirinko nuoširdžiai, neverčiami.“

Popiežiaus atvykdamas, filosofo pastebėjimu, mums atveža bendrą tapatumą, supratimą, kad esame ne užkampis, o visuotinės bažnyčios nariai.

Nors šiemet minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir kitas progas, V. Ališauskas sako, kad popiežius atvyksta su religine misija, o ne minėti valstybinių švenčių: „Tai laimingas sutapimas. Popiežius paminėjo visų Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tai tikrai nėra skirta mūsų šimtmečiui paminėti. Popiežius turi dvasinių tikslų, ir šis politinis pretekstas tiesiog leidžia išsakyti tam tikrus padrąsinimus ir sufleruoja temą apie mūsų istoriją, mūsų patirtį.“

V. Ališauskas primena, kad popiežius kalbėjo labai aiškiai, kad mūsų istorija, mūsų patirtis neturi būti izoliuota, turime remtis šiais dalykais kurdami naują gyvenimą.

„Popiežius tai labai aiškiai akcentavo, kad gebėjimas gyventi santarvėje su kitomis tautomis ir kultūromis turi būti atnaujintas. Ta patirtis, kaip popiežius sakė, buvo sugriauta dviejų autoritarinių režimų – sovietinio ir nacistinio, Lietuvai atnešusių daugybę skausmo, atėmusių dalį gebėjimų priimti kitus. Dabar turime kaip gyvenimo iššūkį – susigrąžinti prarastus gebėjimus, palankiai priimti skirtumus, sukurti darnų gyvenimą su kitomis tautomis. Šis iššūkis – daugelio mūsų šimtmečių praeities įprasminimas“, – sako V. Ališauskas.