Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė valdančiųjų iniciatyvai sukurti naują parlamentinę tyrimo komisiją, kuri analizuotų galimą verslo, kitų interesų grupių įtaką politikams, politiniams procesams Lietuvoje.
Po svarstymo už Seimo nutarimą dėl parlamentinės tyrimo komisijos balsavo 56 Seimo nariai, 44 iniciatyvos nepalaikė, 3 susilaikė.
Iki naujos Seimo tyrimo komisijos sukūrimo parlamente beliko vienas žingsnis. Seimas balsuoti dėl šio klausimo ketina kitą savaitę.
Pagal valdančiųjų pateiktą nutarimo projektą, parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota. Tyrimo laikotarpis – 2008–2016 m.
Opozicija priminė apie kreipimąsi į KT
Diskutuojant dėl naujos tyrimo komisijos reikalingumo Seime, konservatorius Jurgis Razma neslėpė manantis, kad ši valdančiųjų iniciatyva gali būti susijusi su artėjančiais rinkimais.
„Mus visus turėjo pasiekti signalai iš visuomenės, kad visiems atsibodę mūsų politikavimai, prisidengiant neva reikšmingais tyrimais. [...] Deja, matau valdančiųjų mėginimą, artėjant rinkimams, susikurti tyrimą politikavimui, tikintis, kad tai pagerins pašlijusį „valstiečių“ reitingą“, – pažymėjo opozicijos atstovas.
Anot jo, Seimo nutarime dėl parlamentinio tyrimo neįvardijami nauji faktai, duomenys, kurie leistų suprasti, kad reikalingas naujas tyrimas.
„Esu tikras, kad Konstitucinis Teismas pasakys, kad tokios tyrimo komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai“, – konservatorių siekį kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo tyrimo komisijos sukūrimo priminė J. Razma.
Valdančiųjų norą imtis naujo tyrimo kritikavo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, pirmiausia, „valstiečiai“ turėtų pažiūrėti į veidrodį.
„Gal padorumas reikalautų atskleisti informaciją apie save? Kalbu apie „Agrokoncerną“ ir kitus dalykus. Padorumo, matyt, pritrūko“, – kalbėjo liberalas.
Jo manymu, teisėsauga turi daug informacijos apie įtaką politiniams procesams, tačiau tos informacijos pagrindu ikiteisminiai tyrimai nepradedami, mat greičiausiai trūksta įrodymų. E. Gentvilas pasidalijo įtarimais, kad naujo tyrimo metu, minėta teisėsaugos turima informacija gali būti paviešinta ir panaudota prieš politinius oponentus.
„Šitą tyrimą jus naudosite tik šitos informacijos paviešinimui, suprasdami, kad ta informacija viešųjų ryšių prasme yra nepatogi. [...] Suprantu, kad taikinys gali būti prezidentė, taikiniais gali būti ir konservatoriai“, – svarstė E. Gentvilas.
Jis informavo, kad liberalai Seimo nutarimo dėl parlamentinės tyrimo komisijos apie verslo įtaką politikams nepalaikys.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys tvirtino, kad „valstiečių“ inicijuojama komisija gali dubliuoti teisėsaugos darbą.
„Niekas negali būti garantuotas, kad šiuo metu neatliekamas tyrimas dėl įtakos politikams, tai sakyti, kad nedubliuosime teisėsaugos darbo negalima“, – komentavo P. Urbšys.
Tyrimo laikotarpio nepakeitė
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos narys Artūras Skardžius siūlė trumpinti parlamentinio tyrimo laikotarpį. Parlamentaras siūlė kad tyrimas apimtų 2008–2012 metus, t. y. konservatorių valdymo laikotarpį, kai vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius. Jei jo pasiūlymui būtų pritarta, nebūtų tiriamas Algirdo Butkevičiaus vyriausybės ir socialdemokratų, kurių dalis dabar yra LSDDP frakcijoje, valdymas.
A. Skardžius tvirtino, kad tirti galimas interesų grupių įtakas politikams 2008-2016 m. laikotarpiu gali neužtekti laiko. Savo ruožtu jis akcentavo, kad daugiau dėmesio tyrime reikėtų skirti energetikos sektoriui.
Šiam A. Skardžiaus pasiūlymui Seimas nepritarė.
Liberalas E. Gentvilo siūlė praplėsti tyrimo klausimus, numatant analizuoti Rusijos verslo, politinės struktūros įtaką Lietuvos politikams, siekiant apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas, Rusijos įtaką Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai, „Gazprom“ įtaką politikams, žiniasklaidai, siekiant nutraukti kontaktus su JAV energetikos kompanija „Chevron“ ir kitas įtakas.
„Tyrimo klausimuose nekalbama apie užsienio valstybių įtakas“, – kalbėjo E. Gentvilas, pristatęs savo pasiūlymą.
Parlamentas nepritarė ir E. Gentvilo iniciatyvai.
