Seimas ketvirtadienį grįžo prie klausimo dėl Rolando Pakso kandidatavimo prezidento ir Seimo rinkimuose. Konstitucijos pataisoms, kurios leistų kandidatuoti per apkaltą pašalintam politikui, po svarstymo pritarta. Tai reiškia, kad Seimui liko dar vienas – paskutinis – sprendimas ir R. Paksas galės kandidatuoti rinkimuose.
Už Konstitucijos pataisas balsavo 63, prieš – 21, susilaikė 16. Norint įstatymą priimti, kitame etape balsų „už“ reikės ne mažiau kaip 94.
Du skirtingi projektai
Valdančiųjų parengtas projektas R. Paksui leistų kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Pagal pataisą, per apkaltą pašalintas asmuo Seimo nariu ar prezidentu galėtų būti renkamas praėjus dešimties metų terminui. Šias pataisas priimti siūlo vyriausybė, o alternatyvų opozicijos inicijuotą projektą – atmesti.
Pagal opozicijos parengtą variantą, kurį įregistravo Jurgis Razma, per apkaltą pašalintam asmeniui būtų leidžiama kandidatuoti tik į Seimo narius, draudžiama būti renkamam į Seimo vadovybę. Šis teisės akto projektas, remiantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto rekomendacija, 66 parlamentarams balsavus „už“ buvo grąžintas tobulinti iniciatoriams.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Genvilas kalbėjo, kad EŽTT sprendimas nenumato galimybės R. Paksui tapti prezidentu – esą numato tik galimybę tapti tik Seimo nariu.
„Yra 2 projektai.[...] Kitame projekte kalbama tik apie asmens, pažeidusio Konstituciją, teisę duoti Seimo nario priesaiką ir tapti Seimo nariu. J. Razmos parengtas projektas pažodžiui atspindi EŽTT sprendimą“, – kalbėjo jis, siūlydamas palaikyti Jurgio Razmos įregistruotą projektą.
Į tai atsakydamas Petras Gražulis kalbėjo citavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto nuostatas, kuriose pareiškiamas susirūpinimas dėl neužtikrinamos teisės R. Paksui būti išrinktam prezidentu ir ministru pirmininku.
Prakalbo apie keistas aplinkybes
Konservatorius J. Razma, išsakęs nuomonę prieš, kalbėjo, kad projektas R. Paksui kandidatuoti rinkimuose keistai atsirado iškart po to, kai buvo pasirašyta valdančiųjų bendradarbiavimo sutartis su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.
„Užteko „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai pasirašyti dėl valdančiųjų rėmimo ir Konstitucijos pataisų projektas dėl R. Pakso galimybės kandidatuoti prezidento rinkimuose tučtuojau atsirado Seimo darbotvarkėje. Ar tai yra atsitiktinis dalykas, abejoju. Greičiausiai tai užmaskuotas atlygis už paramą, kai dabar, svarstant tas pataisas, yra galimybė priimti jas dar iki šių prezidento rinkimų“, – kalbėjo J. Razma.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis po balsavimo dėl opozicijos projekto kalbėjo, kad esą specialiai teikiamas toks projektas, už kurį reikiamas skaičius parlamentarų nebalsuos, ir R. Paksas liks „auka“.
„Kadangi yra toks tarptautinių institucijų sprendimas, tiek, kiek tarptautinės institucijos siūlo jam atstatyti teises, tiek aš tą sprendimą ir palaikyčiau. Tačiau išplėstinis traktavimas mano balso nesulauks.
Aiškiai matau jūsų žaidimą tam, kad R. Paksas tikrai negautų mano ir kitų balso. Jūs žaidžiate [...] tam, kad jis būtų savotiška auka, galėtumėte eiti su ta aukos vėliava ir žaisti rinkimus. R. Paksas maloniai įsipatoginęs Europos Parlamente ir iš ten nenori išeiti“, – komentavo parlamentaras.
Prieš Seimo plenarinį posėdį tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad reikia vykdyti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą. Juo nustatyta, kad draudimas dalyvauti rinkimuose iki gyvos galvos yra neproporcingas.
„Opozicija siūlo kitaip, nei siūo EŽTT ir mes norėtume įgyvendinti EŽTT sprendimą, kuris vilkinamas jau daug metų. Manau, kad tą sprendimą reiktų vieną kartą priimti galutinai“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams kalbėjo Seimo pirmininkas.
Pasak R. Karbauskio, „yra EŽTT sprendimas, Lietuva įpareigota priimti sprendimus. Mes teismo sprendimus gerbiame ir palaikysime šiuos siūlymus“.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Jei kelią kandidatavimui atveriančios pataisos iki spalio nepajudės Seime, Lietuvai gresia Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos.
