Lietuvoje

2018.10.02 14:12

Dvi savaitės su nauja maitinimo tvarka: sunkiausia smaližiams

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.10.02 14:12

Prie naujosios maitinimo tvarkos ugdymo įstaigose turbūt sudėtingiausia priprasti vyresniems moksleiviams ir ypač darbuotojams, kurie turi ilgesnę cukraus vartojimo patirtį, LRT RADIJUI sako Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė. Ji taip pat pastebi, kad jaunesnius moksleivius dar reikia mokyti, kaip pasirinkti patiekalus ir kiek įsidėti.

Panevėžio rajono Raguvos gimnazija viena iš tų, kurios pasirinko naudoti švediško stalo principą – vaikai patys išsirenka ir įsideda tai, ko jie nori ir kiek nori. Direktorė pripažįsta – mokyklai tai buvo šioks toks iššūkis.

„Mūsų mokykla turbūt tik viena iš daugelio, kuri perėjo prie švediško stalo. Mūsų bendruomenei tai šioks toks iššūkis, mes pratinamės prie tos naujovės. Nepraėjus net visam mėnesiui jau galima pasidžiaugti pasiekimais ir rezultatais, nes išmetame daug mažiau maisto“, – tvirtina A. Sakalauskienė.

Ji sutinka, kad kai kurie moksleiviai dar nespėjo išmokti įvertinti, kiek maisto jie turėtų įsidėti, tačiau išmetamo maisto kiekis vis tiek sumažėjo: „Gal ir reikėjo mokyklos bendruomenei to iššūkio [...]. Pamatėme, kad mažesnius dar reikia mokyti ir produktų derinimo, ir jų kiekio įvertinimo. Vyresni labai greitai įsisavino tą naujovę. Tikrai labai džiaugiamės rezultatais.“

A. Sakalauskienės teigimu, jau anksčiau mokyklos valgykloje buvo siūlomas vanduo su citrina, todėl vaikai mielai jį renkasi ir po naujos tvarkos įvedimo. Vis dėlto direktorė pastebi, kad neretai vaikai vis dar pasirenka patiekalus be daržovių, labiau mėgsta mėsą ir miltinius patiekalus.

„Šie patiekalai, ko gero, populiariausi. Bandome tikrai pateikti platų daržovių, salotų asortimentą, bet reikia pripažinti, kad turbūt reikia laiko, kad galėtume džiaugtis didelėmis salotų porcijomis vaikų lėkštėse“, – svarsto A. Sakalauskienė.

Jos pastebėjimu, sudėtingiausia tiems mokiniams ir netgi darbuotojams, kurie buvo pripratę valgyti saldžiai: „Turbūt sudėtingiau tiems vyresniems mokiniams ir ypač darbuotojams, kurie turi didelę cukraus vartojimo patirtį. Tiems žmonėms tikrai sudėtingiau, bet visi supranta, kad tokia yra mokyklos valgyklos kultūra ir prie jos stengiamės priprasti.“

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė taip pat teigia, kad vaikai labiau linkę rinktis tik mėsą su, pavyzdžiui, grikiais, o ne salotomis. Taip pat vaikai kartais prašo valgyklos darbuotojų į arbatą įdėti cukraus. Vis dėlto direktorė džiaugiasi, kad valgykla tapo vaikams patinkančia erdve: „Dabar valgykla yra tokia erdvė, kur vaikai ir namų darbus ruošia, ir žaidimus žaidžia.“

Naujoji maitinimo tvarka ugdymo įstaigose įsigaliojo rugsėjo 3-ąją. Ji sulaukė ir priešiškos kai kurių tėvų reakcijos. Anksčiau buvo skelbiama, kad bus tikrinama ne tik tai, kaip pačios mokyklos laikosi naujų nurodymų, bet ir kokį maistą į mokyklą atsineša vaikai.

Komentuodamas situaciją ministras pirmininkas Saulius Skvernelis LRT RADIJUI sakė, kad nederėtų perlenkti lazdos ir sprendimas, ką įdėti į vaiko priešpiečių dėžutę, turėtų likti tėvams.

Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Populiariausi