Lietuvoje

2018.09.20 11:41

Profesorius iškėlė versiją, kodėl Labanoro girioje galėjo suaktyvėti plyni kirtimai

Labanoro regioninį parką planuojama jungti su Aukštaitijos nacionaliniu parku, kuriame būtų uždrausta vykdyti plynuosius kirtimus, todėl, svarsto Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Edmundas Bartkevičius, plotų savininkai Labanoro girioje galėjo suskubti iškirsti jiems priklausančią miško dalį. LRT RADIJUI E. Bartkevičius tvirtina – dėl kertamų miškų nederėtų jaudintis.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad kai kuriose valstybės saugomose teritorijose gali būti kertami medžiai, Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas antradienį lankėsi Labanoro regioninio parko miško kirtavietėse.

Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas profesorius E. Bartkevičius, reaguodamas į susidariusią situaciją, tvirtina, kad šių kirtimų Labanoro girioje nereikėtų sieti su vyriausybės pritarimu didinti miškų kirtimo norma rugpjūčio pradžioje.

„Tas kirtimo normos padidinimas numatytas nuo kitų metų 10 metų į priekį. Kas vyksta šiuo metu, su tuo nesusiję“, – akcentuoja E. Bartkevičius.

Jis taip pat svarsto, kad negali būti vykdomi nelegalūs kirtimai, nes gana efektyviai veikia miškų kontrolė: „Aš manau, kad ten tikrai jokio nelegalaus kirtimo nėra. Tiesiog galbūt (čia tik mano nuomonė) miško savininkai, kurie turėjo leidimus mišką kirsti, išgirdę kalbas, kad Labanoro regioninis parkas bus jungiamas prie Aukštaitijos nacionalinio parko, kuriame bus uždrausti plyni kirtimai, paskubėjo šį darbą atlikti iki to sujungimo.“

E. Bartkevičius patikslina – Labanoro girioje yra tiek trečios, tiek ketvirtos grupės miškų, kuriuose plyni kirtimai leidžiami. Pašnekovas taip pat tikina, kad tokių kirtimų nereikėtų bijoti, nes kitaip Lietuvoje miškas neatsikurtų.

BNS nuotr.

„Mūsų miškai auga tokiose gamtinėse sąlygose, kur neatsikuria kitaip miškas. [...] Jeigu norime normaliai ūkininkauti, reikia kirsti plynai. Turbūt nereikėtų tų plynų kirtimų labai bijoti. Reikėtų kalbėti apie atkūrimą. Ypač pušynuose tas miškas savaime neatsikuria. Jį reikia labai tvarkingai pasodinti ir prižiūrėti“, – pabrėžia E. Bartkevičius.

Jo aiškinimu, specialistų skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje tik 23–25 proc. visų kirtimų gali būti atliekami nevykdant plyno kirtimo.

Aplinkos ministras K. Navickas LRT RADIJUI patvirtino, kad kirtimai Labanoro miškuose atliekami tiek valstybinėse, tiek privačiose teritorijose. Jis ramina – ne visus pažymėtus medžius ketinama kirsti.

„Jeigu yra kirtavietė, tai juosta apibrėžti medžiai yra paliekami. Jeigu medis pažymėtas tašku, į tą medį koncentruotas dėmesys, vadinasi, apskaičiuotas jo tūris, aukštis ir jis gali būti nukirstas. Dar yra „V“ raidė. Tokia raide pažymėtos vietos, kur prakertamas koridorius pravažiuoti technikai, kuri nukerta ir išveža medžius“, – nurodo K. Navickas.

Premjeras Saulius Skvernelis LRT RADIJUI teigė, kad šiemet kirtimų apimtys miškuose bus mažesnės, nei pernai. Anot ministro pirmininko, saugomose teritorijose planuojama du kartus išplėsti miškų teritorijas, kuriose būtų ribojama ūkinė veikla.

Pagal LRT RADIJO laidą „Lietuvos diena“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.