Lietuvoje

2018.09.22 14:31

Popiežiaus Pranciškaus kalba Daukanto aikštėje: ši tauta turi tvirtą sielą (kalbos įrašas)

Popiežius Pranciškus susitikime Vilniuje kalbėjo su Prezidente, valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais.

Popiežius: šis šimtmetis jums buvo paženklintas išbandymais ir kančiomis

Po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite popiežius Pranciškus šalia prezidentūros esančioje S. Daukanto aikštėje pasakė savo pirmąją kalbą Lietuvoje.

„Tai, kad čia piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja", mane be galo džiugina ir teikia vilties", – kalbėjo popiežius, dėkodamas lietuviams atvėrusiems savo namų ir tėvynės duris.

Šventasis Tėvas sakė į Lietuvą atvykęs jai ypatingu metu, nes šiemet švenčiame Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Pasak jo, pastarasis šimtmetis Lietuvai buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės.

Pasak jo, Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas – tai proga stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tuo, kas ugdė mūsų valstybę, rasti sprendimų šiandienos iššūkiams ir žvelgti į ateitį dialogo ir vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas.

„Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, bet žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe.

Tik taip šaknys, padėjusios subrandinti vaisius, kuriais mėgaujamės šiandien, išliks gyvybingos ir sveikos. O ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Šventasis Tėvas, cituodamas Lietuvos Tautiškos giesmės eilutę „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Pasak popiežiaus ši eilutė turi padėti drąsiai žvelgti į akis dabarčiai.

Katalikų bažnyčios vadovas kalbėjo, kad per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones. Jis dėstė, kad mūsų šalies žemėse namus sau rasdavo visi: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai.

„Visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų. Semdamiesi stiprybės iš praeities, iš naujo atrandate tas šaknis ir atgaivinate tai, kuo esate išskirtiniai ir saviti, tai, kas Jūsų valstybei padėjo augti ir nepalūžti: toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Popiežius Daukanto aikštėje kalbėjo, kad žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti vis daugiau balsų, kurie, pasinaudodami nesaugumu ar kylančiais konfliktais, sėja susiskaldymą ir susipriešinimą ar tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ir savo kultūrą išsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar išguiti, mes, lietuviai, turite tarti savo žodį: „Priimti skirtumus.“

„Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tai brandžios istorijos vaisius, kurį Jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai.

Jūs savo kailiu patyrėte bandymus primesti vieną modelį visiems, pagal kurį visi buvo sulyginti siekiant įteigti, kad mažumos privilegijos yra svarbesnės nei kitų orumas ar bendras gėris. Kaip teisingai rašė Benediktas XVI: „Trokšti visuotinės gerovės ir dėl jos stengtis yra teisingumo ir meilės reikalavimas. […] Artimas mylimas juo veiksmingiau, juo labiau rūpinamasi bendrąja gerove, atitinkančia ir jo realius poreikius“, – susirinkusiems kalbėjo popiežius Pranciškus.

Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak jo, visiems šiandienos konfliktams bus rasti ilgalaikiai sprendimai, jei jie bus grindžiami konkrečiu dėmesiu asmeniui, ypač patiems pažeidžiamiausiems, ir suvokimu, kad esame kviečiami praplėsti žvilgsnį, kad pažintume didesnį gėrį, atnešantį naudos mums visiems.

Popiežiaus teigimu, šia prasme semtis jėgų iš praeities reiškia skirti ypatingą dėmesį jaunimui, kuris yra ne tik valstybės ateitis, bet ir dabartis, jei tik sugebės neprarasti ryšio su tautos šaknimis. Anot Šventojo Tėvo, tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms jaustis svarbiems audžiant socialinė ir bendruomeninį audinį.

„Taip visi galės su viltimi žvelgti į ateitį. Lietuva, apie kurią jie svajoja, priklausys nuo nenuilstančių pastangų skatinti tokią politiką, kuri jaunus žmones ragintų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Be jokios abejonės, tai taps vilties sėkla, nes suteiks pagreitį dinamiškam procesui, kuriame šios tautos „siela“ ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetimšaliui, svetingumu jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir neturtingiesiems, galiausiai – svetingumu ateičiai.

Gerbiamoji Prezidente, galite būti tikra, kad Katalikų Bažnyčia, kaip ir iki šiol, negailės pastangų ir visokeriopai prisidės, kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu“, – savo kalbą baigė popiežius Pranciškus.

Kalbėjo apie Vatikano svarbą Lietuvai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama po susitikimo su popiežiumi sakė: „Šventasis Tėve, sveikinu jus šalies, išlikusios dėl pasiaukojimo ir vilties, žmonių vardu. Dėkoju, kad esate su mumis ir kad pasaulio žemėlapyje pirmiausia matote mažesniuosius.“

Ji kalbėjo, kad popiežiaus atvykimą Lietuva priima, kaip ilgai lauktą dovaną, valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Pasak prezidentė, popiežiui žmonės yra svarbiau nei jubiliejai, tačiau ši sukaktis neatsiejama nuo Šventojo Sosto, visada rėmusio Lietuvos laisvės idėją.

„Kai iki mūsų Nepriklausomybės akto buvo likę daugiau nei metai, popiežius Benediktas XV paskelbė Lietuvos dieną ir pakvietė pasaulio katalikus rinkti jai aukas. Vatikanas vienas pirmųjų pripažino mūsų nepriklausomybę ir tam paskatino kitas valstybes. O vėliau okupacijos metais išsaugojo nepriklausomos Lietuvos ambasadą, kaip viltingą laisvės pažadą ir jis išsipildė“, – kalbėjo šalies vadovė.

E. Genio/LRT nuotr.

Kaip sakė D. Grybauskaitė, popiežius Jonas Paulius II Lietuvą aplankė iš karto po to, kai iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Pasak jos, tai buvo reikšmingas ženklas, Šventojo Tėvo parodytas visam pasauliui, ką gali laisvės siekianti šalis.

„Šalis, kurios tautą sunkiausių išmėginimų metais, tremtyse, lageriuose, kalėjimuose, partizanų bunkeriuose gelbėjo gilus tikėjimas. Bažnyčiai atsidavę bebaimiai žmonės net 17 metų pogrindyje leido ir platino Katalikų bažnyčios kroniką, jos neįveikė jokios KGB represijos“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė kalbėjo, kad Žydų genocido dieną šalis prisimins ir tautiečių gailestingumo pamokas, šalyje, kurioje susidūrė nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai. „Atsirado nemažai žydus gelbėjusių žmonių, kuriems žmogiškumas buvo svarbiausia. Todėl labai simboliška, kad jūs šiuo metu lankotės Lietuvoje“, – sakė D. Grybauskaitė.

Himno citavimas – labai retas atvejis

LRT televizijos eteryje popiežiaus kalbą komentavo Vilniaus universiteto profesorius, bažnyčios istorikas Paulius Subačius, kunigas Algirdas Toliatas ir buvęs ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

Komentuodamas kalbą Ž. Pavilinios kalbėjo, kad jam tai pasirodė tarsi aliuzija į tai, ką Jonas Paulius II pasakė savo vizito Lietuvoje metu, atsisveikindamas oro uoste: „Lietuviai, ne nuo langų, o nuo pamatų statykite savo valstybę.“

„Man įstrigo sakinys apie tai, kad visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų. Jis sako, kad mes tą turėjome, bet kažkas įvyko“, – popiežiaus Pranciškaus kalbą komentavo Ž. Pavilionis.

Tuo tarpu P. Subačius kalbėjo, kad popiežiaus kalbą reikės dar ne kartą permąstyti, nes svarbus kiekvienas jos žodis. Anot jo, žvelgiant bažnyčios istoriko žvilgsniu, labai retas atvejis, kad Šventasis Tėvas savo kalboje cituotų valstybės himną.

„Turint galvoje, koks pasaulietiškas yra Lietuvos himnas, kaip jame priešingai, nei daugelyje šalių, nėra jokios tiesioginės sąsajos su krikščioniška istorija ir štai, jis tampa vienu pagrindinių kalbos momentų, akcentų. Tai irgi tilto tiesimas. Ir pabaigė, taip pat, tiltu.

Aš galėčiau sakyti, kad savo kalba Šventasis Tėvas pakvietė Lietuvą dalyvauti popiežystėje. Jis tiesia tiltus, kaip pontifikas, ir pakvietė Lietuvą būti tiltu“, – komentavo P. Subačius.

Kalbėdamas apie popiežiaus paminėtą Tautiškos giesmės eilutę, kunigas A. Toliatas kalbėjo, kad iš praeities reikia semti ir dvasinę, ir istorinę stiprybę tam, kad galėtume pažadinti tai, kas mumyse yra giliausia, gražiausia ir galbūt užmiršta.

„Kad taptume tuo tiltu tarp Rytų ir Vakarų, nes tam turime potencialą. Palinkėjimas, padrąsinimas ir ,manau, kartu iššūkis“, – sakė A. Toliatas.

Tuo tarpu Ž. Pavilionis kalbėjo, kad „lipdymasis tarp Rytų ir Vakarų“ neturėtų būtų vykdomas bet kokia kaina. Pasak jo, Lietuvoje yra laisvė, demokratija ir žmogiškasis orumas, kurio trūksta Rytuose, tačiau Lietuva turi gebėjimą tapti tuo tiltu. Jo teigimu, ne vienas kunigas, tarp jų ir palaimintuoju paskelbtas Teofilius Matulionis, turėjo „misiją į Rytus“, bet tai itin sunki misija.

Popiežiaus vizitas

Popiežius Pranciškus vizito Lietuvoje metu lankysis Vilniuje ir Kaune. Rugsėjo 22 d., po mandagumo vizito prezidentūroje ir kalbos S. Daukanto aikštėje, Šventasis Tėvas apsilankys Aušros vartų šventovėje, Katedros aikštėje susitiks su tikinčiu Lietuvoje jaunimu.

Rugsėjo 23 d. iš visos Lietuvos susirinkę tikintieji galės pasimelsi kartu su popiežiumi, aukojančiu šv. mišias Kauno Santakos parke. Sekmadienį Kaune Šventasis Tėvas susitiks su dvasininkais, seminaristais ir pašvęstaisiais. Grįžęs į Vilnių jis lankysis Okupacijų ir Laisvės kovų muziejuje, trumpai sustos prie Geto aukoms atminti paminklo Genocido aukų aikštėje (Rūdninkų skvere).

Visus renginius, kuriuose dalyvaus Lietuvoje rugsėjo 22–23 d. viešėsiantis popiežius Pranciškus, transliuoja LRT.