Naujienų srautas

Lietuvoje2018.09.18 07:59

„Valstiečiai“ ir konservatoriai apsikeitė kaltinimais: prabilo apie neteisėtą poveikį Konstituciniam Teismui

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, „valstiečių“ atstovas Stasys Jakeliūnas LRT laidoje „LRT forumas“ svarstė, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis galėjo ginti pensijų fondų interesus Konstituciniame Teisme (KT). Tuo metu konservatorių atstovas Andrius Kubilius atkirto, kad paties S. Jakeliūno veikla, esą darant spaudimą KT pirmininkui, galėjo prasilenkti su įstatymais.  

S. Jakeliūnas pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“, kuriame buvo diskutuojama apie valdančiųjų ir opozicijos santykius parlamente bei naujas iniciatyvas dėl parlamentinių tyrimų, priminė, kad praėjusią savaitę G. Landsbergis viešai jį apkaltino dėl spaudimo KT teisėjams.

„Tai yra kaltinimas nusikaltimu. Tai yra visiškai neleistina, visiškai nepagrįsta“, – teigė BFK pirmininkas.

Savo ruožtu jis užsiminė, kad paties G. Landsbergio veiksmai kelia įtarimų, mat jo ir kitų parlamentarų pasirašytas kreipimasis į KT dėl pensijų reformos, S. Jakeliūno teigimu, yra įtartinai panašus į pensijų fondus ginančių advokatų dokumentus.

„Konstitucinio Teismo pirmininkas ketvirtadienį pateikė informaciją viešai, kad pateiktas kreipimasis 30 Seimo narių į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos galimo neatitikimo Konstitucijai yra pažodžiui nurašytas nuo advokatų, kurie konsultavo pensijų fondus. [...]

Tai yra papuslapiui perkeltas advokatų, kurie konsultavo pensijų fondus, tekstas. Aš nežinau, kas tai yra. Aš prisimenu rektoriaus P. Baršausko plagiatą. Mano įsitikinimu, tai yra žymiai baisiau ir žymiai rimčiau. Jūsų anūkas yra vienas iš pasirašiusiųjų. Tai yra didžiausias dabarties skandalas“, – į laidoje dalyvavusį konservatorių patriarchą Vytautą Landsbergį ir kitus konservatorius kreipėsi S. Jakeliūnas.

Laidoje dalyvavęs konservatorių atstovas A. Kubilius atkirto S. Jakeliūnui, kad jis pats sukėlė skandalą, kai neva darė spaudimą Konstitucinio Teismo pirmininkui.

A. Kubilius, E. Genio/LRT.lt nuotr.

„Jūs padarėte skandalą, kai jūs nuėjote pas Konstitucinio Teismo pirmininką, nagrinėjant bylą. Tokių atvejų Lietuvoje dar nebuvo. Vertinti kitaip negu spaudimą konkrečioje byloje negaliu“, – kalbėjo A. Kubilius.

S. Jakeliūnas stebėjosi konservatoriaus replikomis. Jis tvirtino turintis teisę bendrauti su Konstitucinio Teismo pirmininku, kalbėtis su juo apie viešąjį sektorių, atlyginimus ir kitus klausimus.

„G. Landsbergis ir 29 Seimo nariai atstovauja pensijų verslą. Tai yra skandalas“, – priminė savo mintį S. Jakeliūnas.

G. Landsbergis, E. Genio/LRT.lt nuotr.

A. Kubilius citavo DELFI publikaciją, kurioje teigiama, kad portalo šaltinių žiniomis, S. Jakeliūnas galėjo spausti KT pirmininką D. Žalimą nesiimti pensijų reformos klausimo dėl to, kad išankstinį kreipimosi vertinimą atliko KT teisėja Daiva Petrylaitė, kurios sesuo, advokatė Vida Petrylaitė, yra atlikusi pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai. Dėl to, jeigu KT imtųsi pensijų reformos svarstymo, kiltų klausimas dėl teismo nešališkumo.

„Jūs diskredituojate Konstitucinio Teismo pirmininką, kuri paneigė bet kokius įkalbinėjimus, grasinimus, spaudimus ar kalbinimus dėl interesų konflikto. Jūs diskredituojate Konstitucinį Teismą“, – į A. Kubiliaus replikas reagavo S. Jakeliūnas.

Konservatorė įžvelgia „valstiečių“ ir „Rosatom“ ryšį

LRT laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aiškino, kad naujos tyrimų komisijos parlamente reikalingos tam, kad visuomenė sužinotų apie politinės korupcijos lygį.

„Visuomenė nežinotų, koks politinės korupcijos lygis Lietuvoje buvo, kokie čia herojai buvo, jeigu nebūtų tos tyrimo komisijos, kuri buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rėmuose. Aš manau, kad šiandien mes žinome labai mažai didvyrių ir mes sužinosime daug daugiau“, – pažymėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskis, E. Genio/LRT.lt nuotr.

Į tai sureagavęs A. Kubilius pažymėjo, kad valdantieji ima tirti opozicijos veiklą tada, kai patys susiduria su savo problemomis.

„Kada Lietuvoje valdantieji sudarinėja komisijas tirti opozicijos veiklai? Tada, kai valdantiesiems pasidaro sunku išlaikyti savo rinkėjus, sunku išlaikyti populiarumą, kyla dėl jų pačių valdymo didelės problemos, renkasi kultūrininkai į piketus, mokytojai galbūt demonstruosis. Tai yra tradicinis rytietiškas modelis, ką tada daryti – reikia žmonėms parodyti priešą ir prieš jį kovoti“, – pabrėžė konservatorius.

Apie naujas tyrimo komisijas prabilusiems „valstiečiams“ jis pateikė naujus pasiūlymus, kieno galimai neteisėtas įtakas politikams reikėtų tirti.

„Tai gal ištirkime, kaip „Agrokoncernas“ veikia politikus? [...] Tirkime, kodėl tada 27 metus niekas nesustabdė to, kad kažkurie dideli oligarchai susikaupė po 30 tūkstančių hektarų žemės“, – siūlė A. Kubilius.

Jam antrino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja, konservatorė Rasa Juknevičienė. Anot jos, ne visos verslo įtakų grupių sąsajos su politikais buvo ištirtos R. Karbauskio minėtame NSGK tyrime.

R. Juknevičienė, E. Blaževič/LRT.lt nuotr.

„Yra ten ne tik „MG Baltic“ įtakos. Yra ten „Rosatom“, yra Rusijos įtakos, kurios kažkaip mažiau buvo nušviestos. Bet tos įtakos vyko ir, pavyzdžiui, mes netyrėme – gaila buvo, buvo tai pristabdoma – kokios jėgos sustabdė ir padėjo „Rosatom“ laimėti referendumą dėl Visagino atominės elektrinės. [...] Dėl to (netirta – LRT.lt), kad ten „valstiečiai“ įsipainioję“, – komentavo R. Juknevičienė.

Į R. Juknevičienės pastabas sureagavusi „valstietė“, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė savo ruožtu užsiminė apie konservatorių vadovybės sąsajas su konernu „MG Baltic“.

„Buvo žinomi tokie epizodai, kaip pono G. Landsbergio vizitai pas „MG Baltic“ dėl partijos programos derinimo. Tai paaiškėjo tik po rinkimų, nors, mano galva, rinkėjai turėjo žinoti, kur vienos didžiausių partijų lyderis laksto pasitarti“, – rėžė A. Širinskienė.

BFK vadovas tvirtino į konservatorių kandidatus nenusitaikęs

LRT laidoje „LRT forumas“ buvo aptartas ir šiuo metu Seimo BFK vykdomas tyrimas dėl Lietuvą prieš dešimtmetį užklupusios finansinės krizės.

Komiteto vadovas S. Jakeliūnas, reaguodamas į konservatorių pastabas, kad šis tyrimas gali būti nukreiptas į juos, pažymėjo, kad tyrimo laikotarpiu pasirinktas ne tik konservatorių valdymo laikotarpis, tai yra 2008–2012 m., bet ir 2005–2008 m.

Be to, S. Jakeliūnas atmetė opozicijos kaltinimus, jog planai tyrimo metu apklausti buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, ekonomistą Gitaną Nausėdą, kurie yra galimi konservatorių kandidatai į prezidentus, turi politinės kovos atspalvį. Pasak jo, idėja pradėti tyrimą dėl finansų krizės „valstiečiai“ planavo jau 2016 m.

„2016 metais kalbų apie prezidento rinkimus ir apie kandidatus kalbų nebuvo jokių ir mes nežinojome, kas bus Seime. Tai dabar sieti kandidatų atsiradimą su tyrimu yra paprasčiausiai nerimta. I. Šimonytė ir G. Nausėda yra žmonės, kurie tiesiogiai dalyvavo procesuose ir mes norime iš pirmų lūpų išgirsti jų vertinimus“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Konservatorių partijos garbės pirmininkas V. Landsbergis kritiškai vertino BFK tyrimą. Jis tikino negirdėjęs, kad kitose užsienio valstybių parlamentuose politikai vykdytų panašius tyrimus.

„Tai, kas vyko Lietuvoje, buvo sąlygota įvairių priežasčių, pirmiausia, pasaulinės bankų krizės, taip pat su Lietuvos tam tikra specifika. Kas vyko Lietuvoje? Krizės suvaldymui buvo pasirenkamos priemonės. Įvairios šalys turėjo tą problemą, įvairių priemonių pasirinkdavo. Nežinau, ar kurioje kitoje šalyje politiniai oponentai grįžta dešimčia metų atgal ir kaltina, kad „galima buvo geriau išsisukti, galima buvo sukombinuoti mažesnį nuostolį“. Tikriausiai galima, bet galima nežaisti tokių žaidimų“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Valstiečių“ lyderis  R. Karbauskis replikavo, kad BFK tyrimo metu kaltųjų paieškos nebus vykdomos.

„Tai nenukreipta į kalčių ieškojimą, o nukreipta į bandymą pasakyti, kokias klaidas mes padarėme ir kad jos nebūtų kartojamos“, – aiškino politikas.

Tačiau V. Landsbergis čia pat perspėjo, kad šios ir kitos tyrimų komisijos, kurių metu vyksta politinė kova, paverčia Lietuvą „nepavykusia valstybe“.

„Tai yra piemenų ginčas: tu – durnas, tu – durnas. Ar mes negalime išeiti iš to lygmens ir kalbėti apie tikrus valstybės reikalus? Tai buvo ir tarptautinė finansų krizė. Mes dabar savo parapijoje draskome vieni kitus. Kažkas džiaugiasi nepavykusia valstybe. Nebūkime nepavykusi valstybe“, – kalbėjo konservatorių patriarchas.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi