Lietuvoje

2018.09.17 17:11

L. Balsys: didžiausia problema – ne tai, kad miškai kertami nelegaliai

BNS, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2018.09.17 17:11

Sakydamas, kad nežino apie nelegalius kirtimus, aplinkos apsaugos ministras gudrauja, nes didžiausia bėda yra legalūs kirtimai, LRT RADIJUI sako Seimo narys Linas Balsys. Anot jo, nelegalių kirtimų pasitaiko itin retai, o didžiausią rūpestį kelia kaip tik legalūs kirtimai, kuriuos, dėl įstatymo spragos, galima vykdyti net ir saugomose teritorijose.

Labanoro klubo prezidentas Andrius Gaidamavičius LRT RAIJUI teigia, kad visuomenė kartais sugeba išsikovoti, jog kirsti numatyti miškai nebūtų iškirsti, tačiau to ne visada pavyksta pasiekti: „Neseniai radome sengirę prie Kertuojų ežero – gal 200 metų pušys, metro skersmens, kurios medienos pramonei nelabai tinka, bet ir jos buvo pažymėtos kirsti. Laiku sustabdėme, tiesiog pakėlę triukšmą. [...] Apsaugoti ne visada pavyksta, nes ne visus spėji sužiūrėti.“

A. Gaidamavičiaus aiškinimu, nors kirtimai neintensyvėja, plynų laukų giriose daugėja, nes iškirsti miškai nespėja taip greitai atgauti: „Miškai taip greitai neatauga, kaip iškertami. Tik po 15–20 metų ten atsiranda kažkokie nedideli medeliai. Iki tol juk būna plynė.“

Dėl šios priežasties, įsitikinęs A. Gaidamavičius, net ir sumažinus plynų kirtimų skaičių, iškirstų teritorijų toliau išliks itin daug ar net daugės. „Dabar Labanoro girioje fiziškai nėra gal trečdalio miško. Kraštovaizdžio draustiniuose yra tokių teritorijų, kurios plynai iškirstos.“

Į tą pačią situaciją dėmesį atkreipia ir Seimo narys Linas Balsys. Jo teigimu, nors aplinkos apsaugos ministras akcentavo, jog jam nežinoma apie nelegalius kirtimus, tokių kirtimų yra itin mažai, todėl jie nepadaro didžiausios žalos.

„Ministras sako, kad jam nežinomi nelegalūs kirtimai. Jis gudrauja, nes iš tikrųjų nelegalių kirtimų, kai ateina brakonieriai, vagys ir iškerta mišką, tikrai tiek daug nėra, vienas kitas. Kai kalbame apie šią problemą, tai tie kirtimai, kurie masiškai vykdomi draustiniuose, yra legalūs, nes juos leidžia įstatymas“, – sako L. Balsys.

L. Balsys, BNS nuotr.

Jis siūlo uždrausti saugomose teritorijose vykdyti plynuosius pagrindinius ir atvejinius kirtimus, nes iki šiol, remiantis galiojančiais teisės aktais, tai daryti buvo leidžiama.

„Pasirodo, yra tokia spraga. Įstatymas sako, kad ūkinė veikla apsaugotuose miškuose (rezervatuose, kultūriniuose draustiniuose) turi būti skirta žmogaus, oro ir dirvožemio aplinkos apsaugos funkcijai gerinti. Iš kitos pusės, įstatymas leidžia trečios ir ketvirtos kategorijos miškus, kurie yra apsaugotuose miškuose, kirsti. Reikia tiesiog šią spragą išnaikinti“, – sako L. Balsys.

Jo teigimu, apsaugotose teritorijose, miškuose, uždraudus vykdyti plynus kirtimus būtų užkirstas kelias egzistuojančiai problemai plėstis.

Žada riboti plynus kirtimus

Pirmadienį susitikę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka.

Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.

Pasak premjero, netrukus vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų.

„Mes matome problemas, kurios bus išspręstos. Kartu turime suprasti, kad miškas yra valstybės turtas, kuris turi būti tvarkomas ūkiškai ir darniai. Jei visiškai sustabdytume visus kirtimus, Lietuvos ekonomika netektų daugiau nei pusantro milijardo eurų per metus. Visi galime įvertinti, koks tai būtų smūgis“, – pranešime spaudai teigia S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad Valstybinė miškų urėdija turi aktyviau dalyvauti ruošiant biokurą ir malkas rinkai. Šiuo metu pastebimas kainų augimas, o valstybei trūksta svertų jį efektyviai suvaldyti.

„Tai jokiu būdu nėra tik valstybinės įmonės pelningumo klausimas. Tai – ir socialiai jautrus klausimas, kur valstybės įmonė privalo prisidėti, tačiau iki šiol tokia užduotis jai nebuvo keliama“, – teigė premjeras.

S. Skvernelis, E. Genio/LRT nuotr.

S. Skvernelis atkreipė dėmesį ir į privačius miško savininkus, nes dėl kylančios medienos kainos suintensyvėjo ir privačių miškų kirtimas.

„Pats lankausi miškuose ir greitu metu apvažiuosiu problemines vietas. Galiu užtikrinti, kad joks pažeidimas slepiamas ar toleruojamas nebus, o jei šiuo metu trūksta norminių aktų problemoms spręsti, jie bus priimti“, – žada S. Skvernelis.

Kaip BNS sakė aplinkos ministro K. Navicko atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas, vykdomi kirtimai Labanoro girioje yra legalūs.

„Dėl Labanoro girios, kiek pasirodė socialinėje erdvėje atvejų, jie nėra neteisėti kirtimai. Labanoro girioje dalis miško priklauso privatiems savininkams, kadangi jie yra jau gavę leidimus kirsti tuos miškus prieš dvejus-trejus metus, jų leidimai galioja, o šiemet kaip tik pakilo žaliavinės medienos kaina biržoje, tai privačiuose plotuose suaktyvėjo miško kirtimas“, – sakė jis.

Pasak ministro atstovo, artimiausiu metu planuojama parengti dokumentus ir Labanoro regioninį parką prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko. 

„Labanoro giriai įgijus nacionalinio parko statusą, plynieji kirtimai būtų apriboti nuo kitų metų“, – sakė M. Bajarūnas.

Taip pat planuojama, kad per kelerius metus būtų galima išplėsti miško teritorijas, kuriose negalima jokia ūkinė veikla: vietoj dabartinių 50 tūkst. hektarų, jos galėtų apimti 100 tūkst. hektarų.

„Būtent miškingos teritorijos, kurios turi saugomų teritorijų statusą – čia jau kalbame apie visus Lietuvos miškus, kurie priklauso saugomoms teritorijoms“, – kalbėjo ministro patarėjas.

Taip pat būtų stiprinama apsauga svarbiausioms miško gyvūnų ir paukščių buveinėms, griežtinant reikalavimus ūkinei veiklai miškuose aplink jas.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje ėmė plisti vaizdo medžiaga apie atliekamus kirtimus kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur.

E. Genio/LRT nuotr.

„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, kad kirtimas numatomas gausiai turistų lankomoje teritorijoje. O užvis labiausiai gaila tų 20-ties pušų milžinių, kurių skersmuo siekia metrą, o amžius – 200 metų. Medienos pramonei tokios jau netinka, bet paskutinis sengirės likutis bus sunaikintas. Ir visai tai valstybiniuose miškuose“, – feisbuke piktinosi Labanoro girios klubas.  

Pasak M. Bajarūno, šiuo metu vykdomi patikrinimai, tačiau nėra informacijos apie pažeidimus. Be to, Punios šile, jo teigimu, kelis medžius nuvertė vėjas ir jie buvo sumesti į vieną krūvą.

„Ten nebuvo vykdyta jokių kirtimų“, – sakė jis.

Labanoro girioje, pasak ministro atstovo, kirtimai vyko ir anksčiau, plynųjų kirtimų mažės ir šiemet.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad plynieji kirtimai ne visais atvejais yra blogai, nes tinkamai atsodinus mišką, išvengiama invazinių rūšių plitimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.