Lietuvoje

2018.09.17 16:25

A. Juozaičio sprendimas: dalyvausiu prezidento rinkimuose

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.09.17 16:25

Vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų, filosofas Arvydas Juozaitis pirmadienį paskelbė dalyvausiantis 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimuose.

„Kandidatuosiu ir dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“, – tiesioginės transliacijos iš Biržų pilies metu paskelbė A. Juozaitis.

A. Juozaitis tikino, kad dalyvauti prezidento rinkimuose nusprendė paragintas būrio bendražygių.

Kandidatu į prezidentus pasiskelbęs buvęs Sąjūdžio pradininkų neslėpė kritiškai vertinantis dabartinę Lietuvos situaciją. Jis akcentavo, kad viena esminių Lietuvos vertybių yra laisvė, kuri, kaip teigė A. Juozaitis, yra trapi ir priklauso nuo bendro gėrio.

„Daugiau negu prieš 200 metų Lietuva žlugo politiniam elitui atsisakius bendro gėrio, gėrio visiems. Lietuva buvo atkurta, kai to bendro gėrio užsireikė, kai jo įsigeidė ir jo ėmė siekti visa tauta, visi lietuviai. O kas vyksta dabar? Praktiškai mes nebekuriame bendrojo gėrio valstybės. Politinis elitas gyvena Europos ir Eurazijos sostinių veidrodžiuose, stambaus verslo užsakymuose ir iš tikrųjų politinis elitas gyvena sau“, – kritikavo A. Juozaitis.

Pasak A. Juozaičio, kai politinis elitas gyvena sau, o piliečiai palikti gyventi sau, atsiranda dviejų gyvenimų Lietuva. Anot jo, tokios situacijos pasekmė – didžiulė Lietuvos žmonių emigracija. A. Juozaičio manymu, lietuvių išvažiavimą į užsienį lemia ir kiti veiksniai.

„Tai yra sisteminė krizė. Vieno kaltininko nėra. Sisteminę krizę labai sunku nustatyti, todėl ieškome, kuri idėja kalta. Kalčiausia Lietuvos išsivaikščiojimo ir nykimo idėja yra neoliberalizmas“, – aiškino A. Juozaitis.

Įvardijo sritį, kur prezidento vaidmuo būtų ypatingas

Į prezidento postą nusitaikęs filosofas savo kalboje akcentavo žmogaus, kaip darbo jėgos, padėtį. Anot jo, „žmogus, perkeltas į korporacijas, tampa beteise darbo jėga“.

„Todėl augant bendrajam vidaus produktui, skurdas taip pat auga. Mes visiškai nekylame darbo užmokesčio klausimu. Ką tai sako? Nėra tikro ryšio tarp verslo, didelio verslo ir žmogaus“, – aiškino A. Juozaitis.

Kandidatas į prezidentus pažymėjo pats turintis keturis atramos taškus: kalbą, šeimą, švietimo ir teisingumą.

„Pirmasis bokštas yra kalba, nes be jos mes nesusikalbėtume, antrasis yra šeima, trečiasis – nacionalinis tautinis švietimas, ketvirtasis bokštas – teisingumas. Visi šie bokštai gerokai paardyti ir bokštų sargyboje yra tik vienas, kitas žmogus“, – komentavo A. Juozaitis.

Kalbėdamas apie kovos su korupcija svarbą A. Juozaitis savo kalboje pažymėjo, kad prezidento vaidmuo šioje srityje turi būti ypatingas.

„Politinė sistema padarė taip, kad teisėsaugos ir korupcijos sąvokos taptų tiek nuvalkiotos, jog parlamente, parlamentinės partijos, skelbiančios kovą su korupcija, galiausiai pačios įkliūtų į korupcijos pinkles. Todėl korporacijų įtaka teisėsaugai turi būti mažinama, griežtinant prokuratūros sistemą. Manau, kad prezidento vaidmuo čia bus ypatingas“, – dėstė A. Juozaitis.

Anot jo, nei dalyvavimas Europos Sąjungos, nei kitose tarptautinėse organizacijose savaime jo keliamų tikslų pasiekti nepadės, tai yra pačios Lietuvos darbas.

„Aš griežtai pasisakau už Tėvynių Europą, o ne už federacinę Europą. Nacionalinio saugumo iššūkis, šių geopolitinių pasikeitimų laikais, žinoma, yra labai svarbus. Visa, ką mes esame įsipareigoję ir ką darome kartu su NATO, bus tęsiama, bet remdamiesi bendrojo gėrio idėja mes turėtume suprasti, kad pati pavojingiausia armija, kuri gali mus užpulti – tai yra mūsų išeinančioji armija. Armija jaunimo, išskrendančio, išvažiuojančio iš Lietuvos. Reikia iškelti vėliavą ir pasakyti: Lietuva yra čia, nėra globalios Lietuvos. Globali Lietuva išnyks tą pačią akimirką, kai Lietuvos neliks čia“, – dėstė A. Juozaitis.

Kategoriškai A. Juozaitis pasisakė ir dvigubos pilietybės klausimus. Anot jo, dvigubos pilietybės įvedimas tik skatintų emigraciją.

„Tarkime, lai būna ta dviguba pilietybė dėl susitarimo, bet ką ji padarytų Lietuvoje? Ji sukurtų dviejų rūšių piliečius, segretuotų Lietuvą su skirtingais socialiniais ir biudžetiniais atsakomybės laipsniais. Dviguba pilietybė skatintų, o ne slopintų emigraciją“, – pažymėjo A. Juozaitis.

Vietoje dvigubos pilietybės jis teigė siūlysiantis Lietuvos paso idėjos įgyvendinimą.

„Lietuvos pasas be jokių išlygų išsaugo kilminių Lietuvos piliečių – lietuvių ryšį su Tėvyne“, – tvirtino A. Juozaitis.

Anot jo, Lietuvos pasas grąžintų lietuviui pilietybę, šiam sugrįžus į Lietuvą, o lietuviui esant svetur, Lietuvos pasas liudytų jo ryšį su Tėvyne.

Turi priekaištų ir „Dainų dainelei“, ir aplinkos ministrui

Atsakinėdamas į klausimus A. Juozaitis tikino, kad kalbėti ir gyventi tautiškumo idėja dabartinėje situacijoje Lietuvoje nėra lengva.

„Globalizavimo erdvėje, žinoma, yra sunkiau. Net, jeigu „Dainų dainelė“ dabar nedainuojama lietuviškai ir vaikams jau diegiama šitaip. Pasakyti, kad reikia dainuoti lietuviškai, sunku yra“, – kritikos negailėjo A. Juozaitis.

„Dainų dainelės“ pavyzdį filosofas pasitelkė ir kalbėdamas apie pagrindines Lietuvos prezidento funkcijas.

„Svarbiausia Lietuvos prezidento pareiga yra išsaugoti Lietuvą, suteikti viltį viduje, gyvenimo galimybes, pasitikėjimą, todėl su tais atstovavimais mes to nesukursime. Reikia daugiau dėmesio skirti Lietuvos vidaus politikai, žinoma, ne tai intriginei, ne aukštumų, elito politikai, kur susirašinėjama elektroniniais laiškais, bet viešajai vidaus politikai. Prezidentas turi aiškiau pasakyti, kas yra blogai. Negalima „Dainų dainelės“ dainuoti angliškai, tai turi pasakyti prezidentas ir tada bus įvestos taisyklės ir nuostatos, kad negalima dainuoti kitaip, nes viskas, vaikas nuo vaikystės šeimoje ruošiamas būti ne lietuviu ir išeiti iš Lietuvos“, – aiškino A. Juozaitis.

Pretendento į kandidatus prezidento rinkimuose susirinkusieji teiravosi jo pozicijos dėl vyriausybėje svarstomų planų didinti miškų kirtimo normą Lietuvoje. A. Juozaitis neslėpė neigiamai vertinantis tiek urėdijų reformą, tiek ir planus didinti miškų kirtimo normas.

„Miškai dabar tampa skaudi tema, nes pradžioje mus suklaidino ar įvedė į nežinią su šita reforma, naikinant urėdijas. Reikėjo laukti pasekmių. Dabar kalbame apie 6 procentus, bet, jeigu nesipriešins visuomenė, tai bus priimta 10 procentų kirtimas ir plynas kirtimas. Sustabdyti šitą reikia kuo greičiau, bet kokia galia“, – aiškino A. Juozaitis.

Jis tikino, kad dėl situacijos miškų ūkyje atsakingas aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Reikėtų bent pasakyti ministrui K. Navickui, kad jis liautųsi svajojęs ir teigęs, kad net Lietuvos miškus reikia paversti akcine bendrove. [...] Pirmiausiai, reikia arba boikotuoti, arba reikalauti ministro atsistatydinimo, nes jo žala atnešta labai didelė yra, arba toliau reikia laukti naujų Seimo rinkimų“, – komentavo filosofas.

Išbandė jėgas įvairiuose frontuose

A. Juozaitis 1980 m. baigė Vilniaus universitete ekonomikos studijas. 2001–2003 m. buvo vyriausybėje dirbo Ministro pirmininko patarėju švietimo ir kultūros klausimais. 2004–2009 m. – Lietuvos Generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. Nuo 2012 m. yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezdentas. Nuo 2013  m. Klaipėdos universiteto docentas.

A. Juozaitis yra daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, olimpinis rekordininkas ir Europos taurės laimėtojas.

A. Juozaitis 1988 m. buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. 1988 m. A. Juozaitis buvo leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, 1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, 1995–2000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2003 m.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.