captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos Audito Rūmai: Lietuva – tarp pavyzdingiausiai besilaikančių ES taršos reikalavimų

Lietuva yra tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurios pavyzdingai vykdo prieš dešimtmetį priimtą Europos Sąjungos Aplinkos oro kokybės direktyvą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vis dėlto šalis vis dar lenkia ES vidurkį pagal dėl taršos prarastus sveiko gyvenimo metus, teigiama šią savaitę paskelbtoje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje.

Joje Lietuva kartu su Baltijos kaimynėmis Latvija, Estija, su Airija ir Kipru minima kaip valstybės, kuriose 2016-aisiais nebuvo viršytos minėtoje ES direktyvoje nustatytos ribos dėl taršos kietosiomis dalelėmis, azoto ir sieros dioksidais.

„Visos 28 ES valstybės narės, išskyrus Estiją, Airiją, Kiprą, Latviją, Lietuvą ir Maltą, pažeidė vieną ar daugiau šių ribinių verčių“, – teigiama ataskaitoje, kurioje vertinti šalių stebėjimo stočių pateikti oro kokybės matavimai.

Audito rūmai konstatuoja, kad nepaisant pastangų, ES veiksmais, skirtais apsaugoti žmonių sveikatą
nuo oro taršos, „nepasiekta numatyto poveikio“. 

Anot ataskaitos, kasmet ES dėl oro taršos pirma laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių – po daugiau nei tūkstantį žmonių per dieną ir tai 10 kartų viršija žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Be to pažymima, kad dėl taršos patiriama šimtai milijardų eurų su sveikata susijusių išorės kaštų.

„Tačiau į šiuos svarbius žmogiškuosius ir ekonominius kaštus vis dar neatsižvelgiama vykdant atitinkamus
veiksmus visoje ES“ – įspėja auditoriai. Jie priduria, kad oro teršalai, pavyzdžiui, kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas yra „daugumos pirmalaikių mirčių priežastis“, o didžiausias pavojus kyla žmonėms miestų teritorijose.

Europos Audito Rūmų pateiktais duomenimis, Lietuva pagal prarastus sveiko gyvenimo metus dėl aplinkos taršos lygiuojasi su valstybėmis, kurios siejamos su prasta oro kokybe, pavyzdžiui, Indija ir Kinija. Nurodoma, kad dėl taršos Lietuvoje šimtui gyventojų tenka 1,5 prarastų sveiko gyvenimo metų.

Pagal šiuos rodiklius, prasčiausia situacija ES yra Bularijoje (2,5 prarasti sveiko gyvenimo metai 100 tūkst. gyventojų), Čekijoje, Latvijoje (beveik 2 prarasti metai).

„Pastaraisiais dešimtmečiais ES politikos prisidėjo prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo, tačiau oro kokybė nepagerėjo tuo pačiu lygiu, ir ji vis dar turi didelį poveikį visuomenės sveikatai“, – pranešime spaudai teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Januszas Wojciechowskis (Janušas Voiciechovskis).

Auditoriai taip pat teigia, kad nors išmetamų oro teršalų kiekis mažėjo, dauguma valstybių narių vis dar nesilaiko ES oro kokybės standartų ir nepakankamai imasi veiksmingų veiksmų, skirtų pagerinti oro kokybę.

Ataskaitos rengėjai rekomenduoja Europos Komisijai iki 2020-ųjų imtis aktyvesnių veiksmų dėl taršos, t.y. dalintis valstybių, sėkmingai įgyvendinusių taršos reikalavimus, skyrusių lėšų ilgalaikėms ir trumpalaikėms oro kokybės gerinimo priemonėms, pavyzdžiu

Taip pat rekomenduojama iki 2022-ųjų atnaujinti Aplinkos oro kokybės direktyvą įvertinant galimybę atnaujinti ES ribines ir siektinas taršos vertes, patikslinti reikalavimus nustatant pramonės ir eismo matavimo stočių vietą, suteikti galimybę EK reikalauti valstybių įrengti papildomus taršos stebėjimo punktus. Siūloma didinti visuomenės sąmoningumą ir informuotumą dėl taršos ir jos poveikio.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...