Lietuvoje viešintis Izraelio premjeras Shimonas Peresas Panerių memoriale ragino skausmą ir karą pakeisti į žmonių brolystę ir draugystę. Lydimas šalies vadovės Dalios Grybauskaitės Izraelio prezidentas apžiūrėjo ir Tolerancijos muziejų.
Lietuvoje viešintis Izraelio premjeras Shimonas Peresas Panerių memoriale ragino skausmą ir karą pakeisti į žmonių brolystę ir draugystę. Lydimas šalies vadovės Dalios Grybauskaitės Izraelio prezidentas apžiūrėjo ir Tolerancijos muziejų.
Antrąją vizito dieną Izraelio prezidentas S. Peresas apsilankė Panerių miške, kur ilsisi šimtas tūkstančių nacių ir jų bendrininkų išžudytų žmonių, tarp kurių daugiausiai – net 70 tūkst. – žydai. Čia ilsisi ir lenkų inteligentai, rusai, čigonai.
Prezidentas padėkojo, kad Lietuva prisimena ir moko jaunimą apie šią gėdingą dėmę, kad ji niekada nepasikartotų. Izraelio vadovas taip pat priminė, kad Vilnius buvo laikomas Lietuvos Jeruzale, kur lietuviai leido gyvuoti gyvybingai didelei bendruomenei, kol trečdalis žydų buvo nužudyti šiame miške.
„Vilniuje buvo 200 bažnyčių ir 110 sinagogų, bet danguje tik vienas Dievas – mums visiems. Todėl melskimės kartu. Pakeiskime skausmą ir karą į žmonių brolystę ir draugystę, melskime už laisvę ir taiką kiekvienam žmogui ir visoms tautoms, už gerovę“, – sakė S. Peresas.
„Stovime ant žemės, sugėrusios tūkstančių žmonių kraują, ir turbūt teisingiausia čia būtų tylėti, nes sunku rasti žodžių, kuriais įmanoma išreikšti holokausto siaubą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Iš litvakų, gyvenusių prie Lietuvos sienos Lenkijoje, kilęs Izraelio prezidentas turėjo progą pabendrauti su Vilniaus gete nuo pirmos iki paskutinės jo egzistavimo dienos kalėjusia, bet pabėgti sugebėjusia vilniete, kurios visa šeima – 50 žmonių – amžiams ilsisi Panerių miške.
„Labai geras dalykas, kad mes galim susitikti čia, kad mes gyvi ir galim pakalbėti“, – sakė 91-erių sulaukusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovska.
Daugelis Panerių memoriale susirinkusių žydų bendruomenės narių turi ką papasakoti apie holokausto siaubą.
„Tėvo giminės sušaudyti Vilkijoje, 17 km nuo Kauno, ten irgi yra memorialas“, – prisimena Michailas Brukas.
„Man pasisekė pabėgti iš Kauno geto ir paskutinį kartą aš savo motiną mačiau kaip tik tą dieną Silvos fabrike. Ji pasakė man, kad aš dabar turiu pabėgti ir ji greitai ateis. Ją liepos pradžioj, kaip man pasakojo, nušovė norinčią išeiti iš Kauno geto“, – kalbėjo Tobijas Jafetas.
Prie duobės, kur buvo deginami iš žudynių vietų iškasti nušauti žmonės, Izraelio prezidentas sukalbėjo kadišą – žydų maldą už mirusiuosius. Abu prezidentai izraelitų papročiu padėjo po akmenuką.
Lydimas D. Grybauskaitės S. Peresas aplankė ir prieš dešimtmetį įkurtą Tolerancijos centrą, kur apžiūrėjo žydų kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno ekspoziciją.
