Daugybėje mokyklų didelė dalis abiturientų nelaiko valstybinių lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų, kurie nuo šių metų yra lemtingi stojant į aukštąsias mokyklas, o skirtumai tarp mokyklų siekia 5–20 kartų, pabrėžia žurnalo „Reitingai“ redaktoriai. Jie vienuoliktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Kaip ir kasmet, surikiuotos atranką vykdančios ir mokinių neatsirenkančios vidurinį išsilavinimą suteikiančios mokyklos. Pirmųjų pavadinimai kasmet rikiuojasi viršūnėje.
Žurnalo „Reitingai“ leidėjai pabrėžia, kad itin aukštų rezultatų pasiekia ir mažos regionų mokyklos, tačiau, kintant tvarkai, dalis iš jų susitrauks, mat negalės formuoti klasės dėl per mažo mokinių skaičiaus.
Tiesa, kaip atkreipia dėmesį žurnalo atstovė Jonė Kučinskaitė, yra daug mokyklų, kurios keliskart pranoksta keliamą 21 mokinio reikalavimą formuojant vienuoliktą klasę, bet, kaip rodo esama abiturientų padėtis, kai kuriose didelėse gimnazijose valstybinius egzaminus laiko net mažiau nei pusė ar vos trečdalis baigiančiųjų ir iš jų dar nemaža dalis neišlaiko. O štai mažose, kuriose mokinių skaičius klasėse svyruoja ties įsigaliosiančia 21 mokinio riba, anot J. Kučinskaitės, neretai valstybinius egzaminus laiko visi abiturientai ar beveik visi.
„Lietuvoje yra mokyklų, kur mokosi šimtas abiturientų, egzaminą laiko pusė, o 30 proc. iš laikiusiųjų neišlaiko“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.
Reitingų sudarytoja J. Kučinskaitė pabrėžia, kad iš vienų gimnazijų (jų šalyje yra 360) į aukštąsias mokyklas įstoja 80–90 proc. abiturientų, o iš kitų – 0–3 proc.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad švietime šiuo metu yra daug liepsnojančių laužų ir dar „ilgai čiaudėsime“ dėl pastarųjų virsmų šiame sektoriuje. Jis priminė, kad Lietuvos, be tarpinių patikrinimų, nuo rugsėjo laukia ir įtraukiojo ugdymo startas. Pasak G. Sarafino, ir jam deramai nepasirengta, tačiau skubama. Jis priminė, kad skubėta ir kitur, tarkime, diegiant atnaujintas ugdymo programas nebuvo laiku parengta vadovėlių, jų stinga iki šiol, nors reforma prasidėjo rugsėjį.
G. Sarafinas pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra nemažai stiprių mokyklų, tačiau yra ir silpnų ir, anot jo, skirtumai tarp jų pastaraisiais metais auga. Anot žurnalo „Reitingai“, Lietuvoje skirtumai tarp mokyklų siekia 5–20 kartų pagal egzaminų rezultatus. G. Sarafinas pabrėžė, kad ryškūs skirtumai ir toje pačioje savivaldybėje, kai, tarkime, iš to paties miesto vienos mokyklos į kolegijas ar universitetus įstoja dauguma, o iš kito – vos vienas kitas.
Reitingų sudarytojai apžvelgė ir tai, kiek mokyklose skiriama lėšų vienam mokiniui. Pasirodo, pinigų suma su mokinių pasiekimais nieko bendra neturi, sako G. Sarafinas. Kaip parodė „Reitingų“ skaičiavimai, išlaidos vienam mokiniui įvairiose Lietuvos mokyklose skiriasi 3,5–5,5 karto ir šios proporcijos, anot G Sarafino, vis auga. Tarkime, yra progimnazijų, kur vieno mokinio ugdymas atsieina 1 611 eurų per metus, ir yra tokių, kur išlaidos vienam mokiniui siekia 5 382 eurus. Skirtumai tarp gimnazijų, anot G. Sarafino, dar didesni. Tarkim, yra gimnazija, kurioje išlaidos mokiniui sukasi apie 2 050 eurų, o kitoje – 11,5 tūkst. eurų. Tačiau, anot žurnalo redaktoriaus, neretai didesnė suma nelemia aukštesnių rezultatų.
Geriausios atrankinės gimnazijos:
1. Vilniaus licėjus;
2. KTU gimnazija;
3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija;
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija;
5. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija.
Geriausios neatrankinės gimnazijos:
1. Klaipėdos licėjus;
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija;
3. „Saulės“ privati gimnazija;
4. Kauno „Saulės“ gimnazija;
5. Telšių Žemaitės gimnazija.
Reitingo sudarytojai rėmėsi valstybinių brandos egzaminų (VBE), kuriuos abiturientai laikė 2023 vasarą, rezultatais. Gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai.
Paaiškėjo, kad kai kuriose mokyklose abiturientai išvis nelaikė valstybinių brandos egzaminų. Tarkime, matematikos egzamino nelaikė nė vienas Alytaus r. Miroslavo, M. Mižigurskajos privačios, Šalčininkų r. Kalesninkų L. Narbuto ir Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijos abiturientas. Pastarųjų dviejų gimnazijų abiturientai, beje, pernai nelaikė ir lietuvių kalbos egzamino.
Anot „Reitingų“ žurnalo, svarbu akcentuoti tai, kad tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360-ies gimnazijų visi abiturientai 2023 m. laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. O lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą visi abiturientai laikė tik 25-iose iš 360-ies gimnazijų.
Žurnalo „Reitingai“ analizė rodo, kad absoliučioje daugumoje gimnazijų nuo dešimtadalio iki pusės visų abiturientų nelaiko lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos valstybinių brandos egzaminų, kurie nuo šiemet tapo privalomi.
Jeigu pažvelgtume į 2023-iuosius, pamatytume, kad iš 27 479 abiturientų matematikos VBE laikė tik 16 520 (tai yra 60,12 proc. visų dvyliktokų), o lietuvių kalbos VBE – 17 362 (tai yra 63,15 proc. visų abiturientų).
Kiti net nebandė laikyti šių egzaminų, kurie nuo šių metų tapo privalomi visiems, siekiantiems aukštojo mokslo, nesvarbu, norintiems studijuoti savomis lėšomis ar valstybės finansuojamoje studijų vietoje.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, net 5945 abiturientai, arba 30 proc. visų 2022–2023 m. m. gimnazijas baigusių jaunuolių, nestojo niekur (arba nebuvo priimti). Panaši ir ankstesnių metų statistika.
Svarbu tai, kad dažnai lietuvių kalbos ir matematikos VBE nelaiko gana didelė dalis stambesnių mokyklų mokinių. Tačiau tai, kad daugybėje didelių gimnazijų nuo dešimtadalio iki daugiau nei pusės visų abiturientų nelaiko VBE, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija netraktuoja kaip nekokybės požymio, pabrėžia „Reitingai“.
Gimnazijos, kurios neturi 21 dešimtoko, rugsėjį neteks teisės mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų. Tiesa, 2023 m. ir ankstesnių metų VBE rezultatų analizės rodo, kad daugybė mažų gimnazijų abiturientus valstybiniams brandos egzaminams parengia sėkmingiau nei dalis didžiųjų gimnazijų, teigia „Reitingai“.
Anot reitingo sudarytojų, tarkime, Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazija pernai išleido vos 16 abiturientų laidą, bet gimnazijų reitinge ji tarp 360-ies šalies gimnazijų yra 35-a. Pernai šioje gimnazijoje visi abiturientai laikė lietuvių kalbos VBE. Ši maža gimnazija dalykiniame gimnazijų reitinge (2023 m. gruodį), pagal lietuvių kalbos išmokymą, buvo 13-a šalyje.
Matematikos VBE taip pat laikė visi Merkinės abiturientai – pagal abiturientų matematikos pasiekimus, ji yra 56-a šalyje.
„Reitingai“ pateikia dar vieną pavyzdį. Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija taip pat patenka į geriausių šalies gimnazijų 100-uką. Iš 26 abiturientų net 25 kvėdarniškiai laikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o matematikos – 23.
Pagal lietuvių kalbos dalykinių reitingų rezultatus (2023 m. gruodį) ši gimnazija buvo 54-a šalyje, o pagal matematikos dalykinį reitingą – 107. Tačiau ji neturi 21 būsimo abituriento.
Žurnalo sudarytojai pateikia ir kitokių pavyzdžių: Širvintų raj. Gelvonų gimnazija pernai išleido 40 abiturientų, iš kurių tik 15 proc. laikė matematikos VBE, bet net 83,3 proc. laikiusiųjų matematikos VBE neišlaikė, o lietuvių kalbos VBE laikė vos 17,5 proc.
Arba iš 101 Jonavos Senamiesčio gimnazijos abituriento matematikos VBE laikė tik 49,5 proc. (mažiau nei pusė), o lietuvių kalbos – 70,3 proc. O iš 149 Marijampolės Sūduvos gimnazijos abiturientų matematikos VBE laikė tik 36,2 proc. abiturientų, bet 25,9 proc. neišlaikė; o lietuvių kalbos VBE laikė tik 69,1 proc.
SAVIVALDYBIŲ REITINGAS PAGAL ABITURIENTŲ PASIEKIMUS
Savivaldybių TOP penketukas pagal švietimo rodiklius:
1. Vilniaus;
2. Kauno;
3. Palangos;
4. Šiaulių;
5. Kaišiadorių.
<...>
Savivaldybės, kuriose mokinių pasiekimai menkiausi:
56. Pagėgių;
57. Kazlų Rūdos;
58. Ignalinos;
59. Rietavo;
60. Kalvarijos.
