Lietuvoje

2018.09.12 19:16

Paprašė surasti chemijos mokytoją – pasiūlyta alga numušė ūpą

Mindaugas Jackevičius, LRT.lt2018.09.12 19:16

Provincijos mokykla prašo rekomenduoti gerą chemijos mokytoją, tačiau jam neišgali mokėti net 500 eurų atlyginimo, taip pat nesiūlo kompensuoti išlaidų už kurą.

LEU tapo istorija

Šie metai – ypatingi: nebeliko daugybę metų mokytojus ruošusio Lietuvos edukologijos universiteto (LEU), kuriam buvo konstatuotas moralinis bankrotas. LEU tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dalimi.

„Studentams, kurie studijuos edukologijos programose, nesvarbu, ar tai būtų ikimokyklinio, pradinio ugdymo mokytojai, ar dalykininkai, visi jie naudosis viso universiteto galimybėmis plačiąja prasme. Pavyzdžiui, mūsų universitete siūlomos 32 užsienio kalbos, kiekvienas mokytojas galės rinktis informacines technologijas, naujoves.

Pirmiausia skirsis, kad nebebus uždarai vienoje akademijoje, vienoje siauroje institucijoje rengiami mokytojai, jie bus rengiami plačiai visame universitete“, – į klausimą, kas, be iškabos perkabinimo, keičiasi pedagogų rengime, atsakė VDU rektorius profesorius Juozas Augutis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Tuo metu LEU esą buvo specializuota mokykla, kurioje dominavo visos su edukologijos mokslais susijusios studijos. J. Augučio aiškinimu, proveržis pedagogų rengime jau prasidėjo – priimta pirmas šimtas studentų į dalykų mokytojų programas, ko jau seniai Lietuvoje nebuvo. Jie pradeda studijuoti pagal naujos kartos programą, po ketverių metų šie specialistai laukiami mokyklose.

Šį rugsėjį pradėjo veikti trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose.

„Šįmet VU priėmimo sąlygos buvo griežčiausios iš visų universitetų, priimančių būsimuosius pedagogus. Man džiugu, kad motyvacija būti mokytojais, bent jau kai jie stoja, yra pakankamai nemaža, netgi, sakyčiau, didelė. Daugeliui stojančiųjų pedagoginės studijos buvo pirmas prioritetas.

Žvelgiant kokius penkerius metus atgal į tą patį LEU, tikrai mes nebūtume galėję pasakyti, kad buvimas mokytoju daugeliui yra pirmas prioritetas. Tai matau kaip gerą ženklą, galima tikėtis, yra prielaidos, kad absolventai rinksis būti mokytojais“, – teigė Vilniaus universiteto prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Jo aiškinimu, toliau viskas priklausys nuo sąlygų mokyklose. Deja, konstatuoja prorektorius, daugeliu atvejų jos nėra patrauklios, darbas sudėtingas emociškai ir visaip kitaip. Daugelis jaunų žmonių mokytojo darbą renkasi kaip iššūkį. Jie neplanuoja mokytojauti visą gyvenimą, bet jiems įdomu mokykloje save išbandyti. 

Regi gąsdinančius skaičius

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikai perspėja: gali būti, kad pensijos amžių pasiekusių pedagogų nepakeis nauja karta.

„Baimė iš tikrųjų pagrįsta. Kai daromos prognozės, kiek mokytojų trūks, nereikėtų kalbėti nei apie šiuos, nei apie kitus metus. Reikėtų kalbėti apie 2022–2023 m., kadangi mokytojo parengimo ciklas trunka ketverius, o su praktika – net ir daugiau metų“, – teigė VDU rektorius J. Augutis.

Pasak J. Augučio, pedagogų skaičiai ir poreikis yra „gąsdinantys“, siekiantys jau ne šimtus. Šiais metais į dalykų mokytojų studijas priimta 300 studentų ir esą tai tikrai ne tas skaičius, kuris bus reikalingas po kelerių metų.  Deja, apgailestauja pašnekovas, dalis šių studentų už studijas moka patys – nors atitinka keliamus reikalavimus, tačiau jiems neužtenka krepšelių.

Iš viso į pedagogikos studijas visoje šalyje šįmet priimta panašiai kaip ir pernai: 651 studentas. Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas pridūrė, kad dar apie 400 šiuo metu dirbančių pedagogų persikvalifikuoja – įgys galimybę mokyti antro dalyko.  

„Šiai dienai žmonių iki 25 metų amžiaus per visą Lietuvą mokykloje turime vos 200 – trigubai mažiau nei paruošiame per vienerius metus“, – sakė A. Varanauskas.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Jo aiškinimu, reikia žiūrėti, kaip pertvarkyti švietimo centrai gali pritraukti daugiau studentų, taip pat siekti, kad parengti specialistai pasiektų mokyklas. 

A. Varanausko aiškinimu, mažesniuose rajonuose labiau reikia gamtos mokslų mokytojų – šių specialistų amžiaus vidurkis aukštas, jie gali išeiti į pensiją. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybėse stebimas ankstyvojo ugdymo specialistų trūkumas.

Siūlo labiau orientuotis į vaikus iš provincijos

Tuo metu MOSTA klausia, ar tikrai dabartinė sistema sprendžia problemą. Mat, pastebi MOSTA analitikai, didžioji dauguma baigusiųjų pedagogiką nenueina dirbti į mokyklas. Jie eina dirbti kitur už labai panašų atlyginimą. Šios institucijos vertinimu, gali taip atsitikti, kad parengsime dar daugiau pedagogų, kurie dirbs pardavėjais.

„Pirma reikia labai gerai pagalvoti, kodėl nenori eiti. Žmonės stoja į pedagogiką, tačiau kai iš provincijos atvažiuoja į didžiuosius miestus, čia pamato gerokai daugiau galimybių. (...) Reikia gerai pagalvoti apie tuos vaikus, kurie iš tikrųjų nori tapti mokytojais. Daug jų yra iš provincijos, dėl socialinių ekonominių dalykų jie negali studijuoti“, – sakė V. Targamadzė.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Švietimo ateities forumo nuomone, turėtų atsirasti nacionalinis fondas, kuris remtų tokius vaikus. Taip pat ir savivaldybės turi galvoti, kaip pritraukti mokytojus.

„Mokytojo atlyginimas menkas, jei nori, kad atvažiuotų į tavo savivaldybę, reikia pagalvoti apie būstą. Štai manęs paprašė surasti chemiką. Sakau, gerai, VU gretutinėse studijose yra gerų chemikų, tačiau kiek mokėsite. Net 500 eurų nemokės, taigi mokytojas dirbs dvejose mokyklose, už kurą jam nemokės, kur gyventi – nėra. Tai kaip gali žmogus atvažiuoti? Jis tiesiog neišgyvens, taigi reikia galvoti apie patrauklumą“, – sava patirtimi dalijosi V. Targamadzė.     

Edukologės nuomone, reikia labiau dirbti su vaikais iš provincijos, kurie nori tapti pedagogais –  tikėtina, kad kilę iš provincijos, ten važiuos ir dirbti. „Abejoju, ar vilnietis važiuos į kokį Skuodą ar į Tauragę“, – svarstė V. Targamadzė. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt