Lietuvoje

2018.09.12 06:59

Naujos tyrimo komisijos idėja Seime peržengė pirmąjį slenkstį

Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.09.12 06:59

Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė komisijos, tirsiančios neteisėtą verslo įtaką politikams ir politiniams procesams, sudarymui. Komisija sudaryta valdančiųjų iniciatyva, kaip jie sakė, tęsiant pavasarį vykdytą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą. Numatoma, kad komisija tirs 2008–2016 metų laikotarpį. Kitaip tariant, ketinama tirti konservatorių ir socialdemokratų valdymo laikotarpius. Opozicija neabejoja, kad tyrimo dalimi taps ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Po pateikimo už nutarimo projektą dėl Seimo tyrimo komisijos balsavo 63 parlamentarai, 25 Seimo nariai iniciatyvai nepritarė. Toliau nutarimas dėl komisijos tyrimo bus svarstomas parlamento komitetuose.

Pagal nutarimo projektą, parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui. Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

Nutarimo projektą Seime pristačiusi „valstietė“, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pažymėjo, kad šio tyrimo imtis paskatino NSGK tyrimas apie interesų grupių įtaką politiniams procesams. Seimo narė tikino, kad po minėto tyrimo dar liko neatsakytų klausimų.

„Natūralu, kad NSGK tyrimas turėjo savo ribas ir kyla klausimas, ar tos ribos neturėtų būti pratęstos. [...] Tam tikri procesai vyko dešimtmečius ar ilgiau, tačiau ką tuo metu veikė politikai ar kiti asmenys? [...] Kodėl politikai ar pareigūnai, turėdami specialiųjų tarnybų informaciją, nesiėmė vieno ar kito poveikio priemonių“, – mįslingai kalbėjo A. Širinskienė.

E. Genio/LRT nuotr.

Klausė, kada nustos juokinti Lietuvą

Konservatorius Kęstutis Masiulis neslėpė nepalaikantis „valstiečių“ iniciatyvos dėl naujos tyrimo komisijos. Anot jo, JAV tokios parlamentinės komisijos sudaromos tik nagrinėti valstybinės reikšmės klausimus, pavyzdžiui, finansinės krizės, o ne sąskaitų su konkurentais suvedinėjimui.

A. Širinskienė nesutiko su šiais K. Masiulio teiginiais. Pasak jos, tyrimo komisija koncentruosis į politinės korupcijos atvejus.

„Pasakykite, kas tada yra valstybinės reikšmės klausimai, jei politinės korupcijos klausimai tokie nėra“, – atsikirto „valstietė“.

Valdančiųjų iniciatyva stebėjosi ir kiti opozicinių konservatorių frakcijos nariai. Arvydas Anušauskas tvirtino, kad NSGK tyrimo išvados net nepradėtos įgyvendinti, o jau imamasis naujų tyrimų. Jo teigimu, tokios iniciatyvos tėra manipuliacija jau atliktu komiteto tyrimu. Andrius Kubilius savo ruožtu abejojo tyrimo laikotarpiu, tai yra 2008–2016 m., mat, jo teigimu, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad reikėtų išsiaiškinti, kas vyko Lietuvoje 27-erius metus.

„Kada jūs nustosite juokinti Lietuvos žmones su tokiais pseudotyrimais? Ką jūs ruošiatės tirtis?“, – klausinėjo A. Kubilius.

E. Genio/LRT nuotr.

A. Širinskienė tvirtino, kad visuomenę labiau juokina konservatorių pseudostrategijos, kurios iš partijos nuteka į žiniasklaidą.

Tirs ir koalicijos partnerius

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė žurnalistams sakė, kad toks laikotarpis parinktas, nes 2008-2009 metai buvo laikotarpis, kai suklestėjo tokie koncernai, kaip „MG Baltic“ ir prasidėjo pirmieji veiksmai, galimai darant neteisėtą poveikį politikams.

Pasak jos, Seimui svarbu išsiaiškinti, kas lėmė suklestėjimą tokių koncernų ir verslo struktūrų bei jų įtaką politikoje. Taip pat aiškinamasi dėl galimo poveikio skiriant aukščiausius valstybės pareigūnus bei kodėl politikai per tokį ilgą laikotarpį, galimai gaudami specializuotą informaciją iš valstybės saugumo tarnybų, nesiėmė priemonių užkirsdami kelią neteisėtam poveikiui.

Į numatomą tyrimo laikotarpį patenka ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybė bei socialdemokratų valdymas. Dalis socialdemokratų dar praėjusiais metais atsiskyrė, vėliau sukūrė socialdemokratų darbo partiją ir pasirašė koalicijos sutartį su „valstiečiais“.

Paklausta, ar nekils interesų konfliktas tiriant koalicijos partnerių valdymo laikotarpį, A. Širinskienė teigė, kad nesklandumų kilti neturėtų.

„Tikrai nemanau, kad turėtų kilti. Mes organizuodami tyrimo komisijas arba siekdami jas sudaryti neskirstome jokių politikų į draugus ar priešus, mes tiesiog norime išsiaiškinti realią situaciją valstybėje ir priežastis, kurios lėmė vienus ar kitus jų veiksmus“, – sakė A. Širinskienė.

Tačiau nors A. Širinskienė problemų tirti koalicijos partnerius nemato, pastarieji galvoja kiek kitaip. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos narys Artūras Skardžius registravo pasiūlymą, kuriuo numatoma, kad būtų trumpinamas tyrimo laikotarpis.

Parlamentaras siūlo, kad tyrimas apimtų 2008–2012 metus, t. y. konservatorių valdymo laikotarpį, kai vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius. Jei jo pasiūlymui būtų pritarta, nebūtų tiriamas Algirdo Butkevičiaus vyriausybės ir socialdemokratų, kurių dalis dabar yra LSDDP frakcijoje, valdymas.

Pats A. Skardžius teigė tokį siūlymą teikęs, ne dėl to, kad bandytų apsaugoti save ar bendražygius, bet todėl, kad esą pagrindiniai tyrimo objekto veiksmai buvo padaryti jo siūlomu laikotarpiu. Tiesa, pasiūlymo projekte joks konkretus tyrimo objektas nėra nurodomas.

„Didesnis laikotarpis išskaidytų komisijos dėmesį, laiką ir išteklius žmogiškuosius“, – kalbėjo A. Skardžius.

Paklausta, ar tirs prezidentės veiklą, A. Širinskienė sakė, kad Konstitucijoje nenurodoma, kad negalima tirti prezidentės veiklos. Tačiau ji teigė, kad D. Grybauskaitės tyrimas nėra prioritetas, o ar ji bus tiriama, spręs komisijos nariai. Kol kas aišku, tik kad jų bus 12, tačiau nenuspręsta nei kas jie, nei kas jiems vadovaus. 

Populiariausi