captcha

Jūsų klausimas priimtas

Restoranai dykai vandens dalyti nenori: kas bendra tarp vandens ir tualetų

Lietuva išsiskiria gausiais gėlo vandens ištekliais, tačiau dalis kavinių ir restoranų, vandenį iš čiaupo pagardinę citrinos skiltele, juo prekiauja pritaikę tūkstantinius antkainius. Verslininkai teisinasi, kad kainuoja ir vanduo, ir stiklinės, ir darbo jėga. Vis dėlto pastebima, kad pamažu lygiuojamės į Vakarus ir praktika klientus nemokamai pavaišinti vandeniu tampa savaime suprantamu dalyku.
Chris Ralston/Unsplash nuotr.
Chris Ralston/Unsplash nuotr.

Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas siūlo, kad kiekvienoje kavinėje ar restorane, kiekvienoje viešojoje įstaigoje žmogus galėtų gauti stiklinę geriamojo vandens ar užsipildyti vandens gertuvę.

„Didelė dalis viešojo maitinimo įstaigų ir dabar suteikia galimybę gauti geriamojo vandens nemokamai savo klientams, tačiau tai nėra pareiga, o klientui – garantuota teisė. Ir matome, kad kartais gausite stalo vandens stiklinę už, pavyzdžiui, 2 eurus! Tai yra 0,2 litro vandens stiklinės kaina yra apie 0,00013 ct., tai antkainis yra 15 tūkst. kartų“, – sako A. Zuokas.

Jo nuomone, Vilnius galėtų miesto tarybos sprendimu paskelbti, kad kiekvienas miesto gyventojas ar svečias turi teisę į nemokamą vandens stiklinę Lietuvos sostinės restoranuose, kavinėse ir viešosiose įstaigose.

Taip mąsto ne tik A. Zuokas. Žiniasklaidoje nuolat sumirga antraštės apie vandens iš čiaupo kainas  maitinimo įstaigose. Bene garsiausiai prieš porą metų nuskambėjo Kauno restoranas „Talutti“, kuriame litras vandens su citrusiniais vaisiais kainuoja 2,9 euro. Praėjusiai metais stalo vanduo čia kainavo 2,95 euro.

A. Zuokas, BNS nuotr.

„Neseniai buvau Paryžiuje, vakare užėjome į restoraną. Pirmiausia su meniu atnešė vandens butelį – iš šaldytuvo, gražiai aprasojusį, maždaug 0,75 l dydžio. Nemokamai. Kol suvalgėme užkandžius, laukdami pagrindinio patiekalo, vandenį palengva ir išgėrėme. Atnešė antrą tokį pat vandens butelį – iš šaldytuvo, nemokamai.

O Vilniaus restoranai vandenį pardavinėja, kažkas paskaičiavo, su 4000 procentų antkainiu. O Restoranų asociacija sako – čia darbas, sąnaudos ir pan. Vakaruose atšaldyti vandenį – ne sąnaudos, Vilniuje įleisti stiklinę iš krano – sąnaudos. Ar ne lupikautojų kraštas, kur vandens stiklinės gaila“, – prie A. Zuoko pasiūlymo viešai komentavo Anglijoje gyvenanti lietuvė. 

E. Šiškauskienė: tai tampa madinga

„Klausimas – kas mokės? Čia kiekvieno savininko pasirinkimas. Turintys didesnes apyvartas, daugiau žmonių, įsikūrę geresnėje vietoje – tie savininkai ir taip duoda vandenį, tai viešųjų ryšių dalis, kuri, beje, labai sėkminga. Tie restoranėliai, kurie neturi didelių pajėgumų ir negali sau leisti duoti, nelabai tikėtina, kad dalins vandenį, nes reikia žmogui ir stiklinę paduoti, ir išplauti, ir padavėjas turi būti – vanduo pats neįsipila“, – aiškina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

E. Šiškauskienė sako, kad prievartos savininkų atžvilgiu negali būti. Ji pastebi, kad kai kuriose sveiko maisto kavinukėse stovi grafinas su vandeniu, žmogus gali imti ir vandens įsipilti pats. Visa tai priklauso nuo savininko požiūrio.

„Tai nėra nemokamas dalykas. Čia tas pats, kaip įleisti žmogų į tualetą – kažkas turi jį valyti ir popierių pirkti. O apie tai kažkaip niekas nepagalvoja. Aišku, čia gražus dalykas ir siekiamybė ir, manau, į tai eisime, daugelis restoranų tampa į tai orientuoti, tai tampa madinga. Tai socialiai labai gražus žingsnis, manau, vandens davimas plinta kaip virusas, tačiau priversti to daryti niekas negali, tai kiekvieno pasirinkimas“, – kalbėjo asociacijos atstovė.   

E. Šiškauskienė, BNS nuotr.

E. Šiškauskienė neįsivaizduoja, kad tokį sprendimą galėtų priimti savivaldybės taryba. Nebent, sako ji, būtų susitarta su „Vilniaus vandenimis“, daromos bendros akcijos. „Aš pačią idėją labai palaikau ir jai pritariu, bet tikrai ne vertimais ir tikrai ne įsakymais“, – kalbėjo pašnekovė.

A. Užkalnis: tai nėra nemokamas dalykas

„Nors idėja ir atrodo patraukli – žmogui gauti kažką nemokamai, čia yra du dalykai. Pirma – kada žmogui atnešamas vanduo iš krano, jis lyg ir nemokamas, tačiau kažkas juk turi plauti taurę, kažkas pirmiausia turėjo nupirkti taurę, paskui ją vėl išplauti, išdžiovinti ir kitaip prižiūrėti. Taigi tai nėra, griežtai tariant, nemokamas dalykas“, – sako žurnalistas, publicistas, maisto apžvalgininkas Andrius Užkalnis.

Jo aiškinimu, kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, vanduo atnešamas nemokamai, į vandenį įdedama ledukų. Tačiau ten restoranas pinigus pasiima kitaip – arba nustatomi dideli arbatpinigiai, arba reikia mokėti staltiesės mokestį, kai nieko neužsisakius, tam tikras mokestis jau paskaičiuojamas. Pavyzdžiui, mokestis gali siekti 2–3 eurus už kiekvieną valgytoją.

„Lietuvoje tokio dalyko nėra, čia mineralinis vanduo iš buteliukų yra vienas restorano pajamų šaltinių. Jeigu restoranai neteks šio pajamų šaltinio, jie natūraliai turės iš kažkur kitur tuos pinigus pasiimti“, – teigia A. Užkalnis.

A. Užkalnis, BNS nuotr.

Jo vertinimu, Lietuvoje restoranai nėra didelio pelningumo verslas, tad jei atimsime kelis eurus, kuriuos restoranas anksčiau pasiimdavo už vandenį buteliuose, restoranas turės tuos eurus pasiimti iš kažkur kitur. Tada, prognozuoja pašnekovas, gali brangti, pavyzdžiui, dienos pietūs.  

Šia tema griežtą nuomonę yra išsakęs ir virtuvės šefas Liutauras Čeprackas.

„Aš esu tik už mokamą stalo vandenį. Vandenyje, kuris pilamas iš krano, yra tikrai nemažai kalkių. Šios kalkės sėda ant ąsotėlių, juos nuolat reikia šveisti. Stiklinės, į kurias pili vandenį, taip pat apsineša kalkėmis. Kiekvieną iš tų daiktų reikia plauti.

Be to, susiduriame su paprasta problema – juk ir tas žmogus, kuris nešioja mums tą vandenį, ne nemokamai dirba. Kiekvienas šitas veiksmas kainuoja. O galiausiai jūs geriate vandenį iš krano. Atsiprašau, bet, jeigu norite vandens iš krano, visada galite nueiti į tualetą, atsisukti kraną ir iš jo atsigerti“, – prieš kurį laiką LRT RADIJUI kalbėjo L. Čeprackas. 

Jo aiškinimu, nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...