Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus.
„Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti. Čia net kalbų nėra – kaip ir kituose poreikiuose, ko reikia Ukrainai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, nurodydamas, jog šiuo klausimu G. Nausėda su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu kalbėjosi ir paskutinio susitikimo Vilniuje metu.
„Keli principai turėtų būti išlaikomi – kad tai būtų reikalinga ir kad tai būtų efektyvu įgyvendinti. Mes patys tos vėliavos nekelsime ir politinės pozos iš šio klausimo nedarysime, bet tas efektyvus sprendimas reiškia, kad jis vis tiek turėtų būti bent jau regioninis sprendimas tarp valstybių – ir ne dėl to, kad mums reikėtų politiškai už rankų pasilaikyti su kažkuo ar mums vieniems nejauku, nedrąsu, bet kad tai būtų efektyvu“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Aiškindamas regioninio sprendimo svarbą, K. Budrys teigė, jog taip būtų užtikrintas mobilizacijos procesų efektyvumas, mat, tęsė jis, karo prievolės vengiantys ukrainiečiai sulauktų tokių pat ribojimų net ir pasitraukę iš šalies, kurioje šiuo metu gyvena.
„Jeigu įvesime griežtesnes sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje Ukrainos piliečiams, kurie vengia prievolių Ukrainoje, ir jeigu (jie – ELTA) galės pervažiuoti į kaimyninę šalį ir ten tokio režimo nebus – kiek tai bus efektyvu? Tai bus daugiau imitacija“, – aiškino jis.
Tuo metu klausiamas, kaip ukrainiečių vyrų sugrąžinimas į tėvynę galėtų atrodyti praktikoje, K. Budrys nurodė, jog galimi įvairūs keliai.
„Galų gale, mes nesame to darę, tai mes negalime užbėgti už akių ir pasakyti, kad mes turime fantastišką sprendimą, kaip tai galėtų veikti“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.
Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad imasi naujų priemonių, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į šalį.
Migracijos ir sankcijų Rusijai, Baltarusijai klausimus ragina spręsti atskirai
Seimui nusprendus metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, K. Budrys sako, kad priimtu įstatymu suplakami migracijos ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, kuriuos būtina atskirti.
„Kur šiek tiek buvo nuklysta Seime svarstant šį įstatymą, tai kad užsienio politikos tikslai šalies padėjėjos agresorei (Baltarusijos – BNS) kryptimi susimaišė su migracijos politikos kryptimi, pradėjome svarstyti klausimus, susijusius su migracija, pradėjome dėti į šį įstatymą, kur būtų galima spręsti kitais įstatymais ir kitomis priemonėmis. Tada mes jau susipynėme iki tiek, kad nesuprasi – ar čia visiems turi būti taikoma, ar apie karą mes, ar apie migraciją“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Anot jo, nustatant išimtis politiniams pabėgėliams, tolimųjų reisų vairuotojams, verslams, jie yra suplakami „ant viršaus pridedant dar karo Ukrainoje skėtį“.
„Nežinau, ar sprendžiant sankcijų klausimą visais atvejais reikia žiūrėti, kiek kokių mes ten srautų kokiame punkte galėsime sumažinti. Prezidentas, keldamas klausimą iš esmės, sako, kad ta veikla, kurią prieš mus vykdo Baltarusijos tarnybos, leidžia mums vertinti visus atvykstančius, kertančius sieną Rusijos ir Baltarusijos piliečius vienodai“, – teigė K. Budrys.
Prezidento patarėjo teigimu, siekiant išvengti žvalgybos įvardijamų grėsmių, būtina stiprinti valstybės institucijų pajėgumus ir riboti išaugusius migracijos srautus, o siekiant šių tikslų reikėtų „nelįsti prie dalykų, kurių niekas nekvestionuoja: Baltarusijos opozicijos, čia jau esančių žmonių, kurie turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje“.
Raginimas siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių.
„Jų žinia yra labai elementari: tai, ką mes matome, tai, ką valstybė daro gynybos srityje, mūsų įsitikinimu, yra nepakankama, turime daryti daugiau. Tai ne vien tik apie procentus, yra kalba, kad tai turi būti realus valstybės prioritetas, gynybos stiprinimas, su atitinkamais finansais (...). Po to, aišku, tai yra spaudimas didelis tiems, kurie turėtų sutarti bent dėl 3 procentų ir sutarti, kad tai nėra riba“, – Žinių radijui sakė K. Budrys.
Iniciatyvą „4 procentai“ kovo pabaigoje subūrė paramos Ukrainai organizacija „Blue/Yellow“, telekomunikacijų įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, startuoliai „Tesonet“ bei „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, kitos žinomos Lietuvos įmonės.
Verslo atstovai taip pat inicijavo peticiją, raginančią kuo greičiau sutarti dėl 4 proc. BVP gynybai, ją pirmadienį pasirašė per 50 tūkst. gyventojų.
Anot K. Budrio, prezidentas šį pasiūlymą vertina „labai rimtai, kaip argumentą“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotose diskusijose dėl didesnio gynybos finansavimo kalbant apie galimą pelno mokesčio didinimą, jis būtų surenkamas tik 2026 metais, todėl, pasak jo, „turime imtis rimtesnių apsisprendimų ir sprendimų“. K. Budrys ragino dar kartą ragino apsvarstyti ir prezidento siūlomą lėšų skolinimosi idėją.
„Tai nereiškia, kad mes tokiu būdu nubraukiame diskusiją dėl mokesčių – tai vienas kitam neprieštarauja“, – tvirtino prezidento patarėjas.
K. Budrys priminė, kad prezidentas nepritaria svarstymams ieškant papildomų lėšų gynybai didinti pridėtinės vertės mokestį, tai pat savivaldybių surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalies paėmimui gynybos reikmėms.
Apie priedangų tinklo plėtrą: pažanga yra, tačiau Vyriausybė galėtų būti nuoseklesnė
Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristačius civilinės saugos programą, prezidento patarėjas tikina pasigendantis nuoseklios Vyriausybės lyderystės šioje srityje. Taip pat, anot jo, nors pažanga plečiant priedangų tinklą yra, tačiau ji galėtų būti spartesnė.
„Klausimas turbūt (...) lyderystės, tik žiūrint, kur mes norim tos lyderystės ieškoti. Čia centrinės valdžios lyderystės visų pirma klausimas, nes jeigu darome tokiomis namudinėmis prekėmis, priemonėmis ir kas po ranka papuola civilinę saugą, (...) Tai gaunasi taip, kaip gaunasi. Turime pasigaminę lipdukų, einame ir klijuojame ant to, ką matome“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo K. Budrys.
Tai jis pabrėžė VRM pirmadienį pristačius Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatyta, kaip iki 2030 metų bus kuriama šalies civilinės saugos sistema, plečiamas priedangų tinklas, gyventojų perspėjimo sistema.
Visgi, K. Budrio vertinimu, Vyriausybei vis dar trūksta nuoseklumo, taip pat aiškių prioritetų užtikrinant civilinę saugą. Tam, anot prezidento patarėjo, ji turėjo jau praėjusiais metais parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą.
„Žinoma, tiek įspėjimo, informavimo sistemai, tiek evakuacijai, tiek kas susiję su gyventojų apsauga, priedanga – reikia papildomų finansų“, – kalbėdamas apie vėluojantį priedangų įrengimą pridūrė prezidento patarėjas.
Tiesa, anot jo, sunkumų įgyvendinant civilinės saugos programą gali kelti ir tai, kad ją pavesta įgyvendinti skirtingoms institucijoms.
„Kitas svarbus dalykas, kad tas darbas būtų tokiu linijiniu būdu organizuojamas ir kad nereikėtų taisyti prieš tai padaryto darbo, kaip kad ir su priedangų inventorizavimu. Mes turėjome vienokį apsirašymą, (...) suinventorizavome, sužiūrėjome, o dabar turime Statybos techninį reglamentą, kuriame surašyta, kokie yra reikalavimai (...) Jeigu dabar peržiūrėtume ir dar kartą inventorizuotume tas sužymėtas tas priedangas, turbūt jos irgi ne visos atitiktų. Tai nėra savaime blogai, jei tai vyktų nuosekliai“, – aiškino K. Budrys.
Jis taip pat akcentavo, kad norint efektyviau užtikrinti civilinę saugą reikia didesnio centrinės valdžios, savivaldos, verslo bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo.
