Lietuvoje

2018.09.07 15:45

Vicekancleris: vyriausybė imsis naujų priemonių dėl taršos Klaipėdoje mažinimo

BNS2018.09.07 15:45

Dėl taršos Klaipėdoje vyriausybė svarstys poreikį ir galimybes drausti kompostuoti gyvulinės kilmės atliekas, dumblą, įpareigoti bendroves veiklą vykdyti uždarose erdvėse, keisti higienos normas dėl kvapų.

Kaip BNS sakė vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, šių priemonių nuspręsta imtis penktadienį per kelių ministerijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos savivaldybės atstovų pasitarimą dėl taršos uostamiestyje.

„Dėl kvapų identifikuotos trys konkrečios įmonės, kur yra problemos: „Klaipėdos vandenys“, „Branda“ ir „Grigeo“. Pirma, ką nusprendėme, turime kiek galima greičiau uždrausti gyvulinės kilmės atliekų naudojimą kompostavime, taip pat dumblo naudojimą kompostavime. Bus imtasi greito reagavimo priemonių. Ilgesnio laikotarpio priemonės – turi būti uždrausta tokia veikla atviroje erdvėje, ji turi būti vykdoma uždaroje erdvėje, turi būti specialūs sarkofagai“, – teigė vicekancleris.

Anot jo, tiek „Klaipėdos vandenys“, tiek „Grigeo“ jau pradėjo kompostavimo įrenginių modernizavimą ir yra įsipareigojusios jį baigti per pusmetį. „Branda“, anot jo, kol kas įsipareigojimų nėra pateikusi, bet su įmone žadama toliau kalbėtis.

„Kiek supratome iš mūsų žmonių, kurie dalyvavo pasitarime, didžiausias kvapų šaltinis yra „Branda“. Buvo net galvojama apie tai, kad galbūt reikėtų stabdyti įmonės veiklą kuriam laikui, bet nuspręsta, kad tam nėra teisinio pagrindo. Todėl turime padaryti atitinkamus sprendimus, kad gyvūninės kilmės atliekos nebūtų kompostuojamos“, – pabrėžė vicekancleris.

Pasak D. Matulionio, kalbėta ir apie taršą Klaipėdos jūrų uoste – uosto direkcija pažadėjo padidinti techninių monitoringo stočių skaičių, kalbėtis su įmonėmis, įskaitant vieną didžiausių krovos bendrovių „Klasco“, kaip būtų galima sumažinti taršą perkeliant veiklą į miesto pietinę dalį, atokiau nuo gyvenamųjų rajonų.

„Akcentuota, kad daugiausia problemų atsiranda dėl to, kad iš uosto dėl kai kurių krovos įmonių veiklos tie taršos dydžiai yra didesni, nei normalūs, taip pat pačiame mieste yra transporto problema, nes srautai kai kuriose gatvėse yra labai intensyvūs, pastebėtas ribinių verčių padidėjimas“, – teigė D. Matulionis.

BNS nuotr.

Vyriausybė taip pat informavo, kad bus siūloma atskirti taršos kontrolės finansavimo ir organizavimo klausimus, t. y. kad kontrolės finansavimą turėtų užtikrinti verslas, o pačią kontrolę vykdytų valstybinės įstaigos. Taip pat bus kuriamas teisinis pagrindas priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią atvirame lauke saugomų ir perkraunamų birių, dulkėtumą sukeliantiems produktams patekti už vykdomos ūkinės veiklos teritorijos ribų.

„Visos įmonės turi birių krovinių ir potencialiai yra galimos teršėjos, išskyrus tas, kurios krauna konteinerius. Todėl nebūtų teisinga suversti kaltės vienai įmonei „Klasco“, nes jos naujasis vadovas pastaruoju metu ėmėsi tikrai gerų priemonių – tą pripažįsta ir uostas, neneigia ir miestas“, – tikino jis.

Anot vicekanclerio, sutarta, kad Sveikatos apsaugos ministerija turės peržiūrėti kvapų higienos normas.

„Jos, jų nuomone, yra pasenusios ir sudaro galimybes, kad nepažeidžiant higienos normų tų kvapų gali būti labai įvairių. Reikalaujama, kad būtų pažeidimai pagal aštuonis kriterijus, dažniausiai įmonės jų nepažeidžia, nors kvapai yra labai baisūs. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija keis kvapų higienos taisykles“, – apie planus kalbėjo D. Matulionis.

Aplinkos viceministro Martyno Norbuto teigimu, per pasitarimą numatyta keisti teisės aktus, sugriežtinant atsakomybes.

„Kartais sunku įrodyti, kas iš tikrųjų atsakingas, tačiau būtų galima nustatyti ribas, kad tos medžiagos negalėtų patekti už tam tikro ūkio subjekto tvoros, ir jeigu jos randamos, bandoma nustatyti šaltinį, taikomos sankcijos“, – BNS sakė M. Norbutas.

Anot jo, taip pat bus svarbu numatyti aiškesnes sąlygas ir reikalavimus išduodant įmonėms leidimus užsiimti jų veikla.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad jau kitą savaitę darbo grupė spręs, kaip reikėtų keisti oro taršą reglamentuojančias higienos normas. Vis dėlto jis abejojo, ar šios korekcijos iš esmės pakeis esamą situaciją.

„Šiuo metu leistina higienos norma – aštuoni kvapo vienetai, net ir sumažinus tuos vienetus, situacija labai nepasikeis, nes žmogus jaučia ir du. O rašyti nulį, būtų labai nesąžininga verslo atžvilgiu“, – BNS sakė A. Šešelgis.

Sprendimas, pasak viceministro, turėtų būti priimtas iki šio mėnesio pabaigos.

Rugpjūtį įsivyravus karštiems orams, pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai skundėsi dėl sustiprėjusios smarvės. Tuomet nurodyti galimi kvapų šaltiniai – Dumpių rajone esantys „Klaipėdos vandenų“ nuotekų surinkimo įrenginiai bei bioskaidžių atliekų perdirbimo į kompostą bendrovė „Branda“.

Savo ruožtu dėl oro taršos uostamiestyje tyrimą pradėjo ir Klaipėdos apylinkės prokuratūra – anot prokurorų, tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gyventojų nusiskundimus sukėlusių teršalų kilmę, sudėtį ir galimus kaltininkus. Tyrimas pradėtas po miestiečių kreipimosi dėl krovos bendrovės „Klasco“ veiklos kraunant geležies rūdą – klaipėdiečiai skundžiasi tarša ir prašo naikinti licenciją bendrovės veiklai. „Klasco“ tikina, kad problemų sukėlė karštas oras, dėl jo krovinys itin išdžiūvo ir ėmė dulkėti.

Populiariausi