Lietuvoje

2018.09.05 18:31

Kritikuoja zoologijos sodus prekybos centruose: tai prasilenkia su gyvūnų gerove

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt2018.09.05 18:31

Prekybos centruose įkurti zoologijos sodai, kokių Lietuvoje yra bent du, prasilenkia su gyvūnų gerove, mat šie iki gyvenimo gali yra priversti gyventi be saulės šviesos ir gryno oro. Taip LRT.lt sako parlamentaras Linas Balsys ir tikina, kad inicijuos įstatymų pataisas, idant tokie zoologijos sodai ateityje negalėtų būti atidaromi.

Praėjusią savaitę prekybos parke „Ogmios miestas“ duris atvėręs zoologijos sodas „Zoopark“ buvo pasitiktas protestais. Gyvūnų gerove susirūpinę visuomenininkai negalėjo suprasti, ką laukinių gyvūnų uždarymas uždarose patalpose „Ogmios mieste“ bei tokiame pat zoologijos sode prekybos centre „Mega“ turi bendro su gyvūnų gerove.

„Zoopark“ atstovė Ana Šmidt LRT.lt sako, kad apie būsimą protestą žinojo iš anksto ir jam buvo pasirengę.

„Apie piketą mes sužinojome kelios dienos iki atidarymo. Mes buvome pasiruošę tokiai nuomonei. Piketuotojai buvo taikūs, bet turėjo labai mažai informacijos apie tai, kokią veiklą mes vykdysime. Mes gerbiame jų nuomonę, pakvietėme juos apsilankyti zoologijos sode tam, kad įsitikintų dėl gyvūnų gerovės sąlygų“, – aiškina zoologijos sodo atstovė. 

Atitiko minimalius reikalavimus

LRT.lt Aplinkos apsaugos agentūros siųstame rašte, pasirašytame direktoriaus funkcijas atliekančio direktoriaus pavaduotojo Vytauto Krušinsko, pažymima, kad „Ogmios mieste“ įkurtas zoologijos sodas atitiko minimalius reikalavimus.

„Numatomų įrengti gyvūnų laikymo sąlygų aprašymas atitinka Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių minimalius bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (daugeliu atvejų voljerų plotas net viršija minimalius ploto reikalavimus)“, – cituojamas sprendimas išduoti leidimą. Leidimą įstaigai pavyko gauti tik trečiu bandymu.

BNS nuotr.

Savo ruožtu A. Šmidt tikina, kad zoologijos sodas „Zoopark“ atitinka visus zoologijos sodams keliamus reikalavimus. „Ir tikrai ne minimalius“, – teigia ji.

Tačiau Seimo Aplinkos apaugos komiteto narys Linas Balsys įsitikinęs, kad toks laukinių gyvūnų laikymas gerokai prasilenkia su gyvūnų gerove bei stebisi, kad Aplinkos apsaugos agentūra šiam zoologijos sodui išdavė leidimą.

„Tokio zoologijos sodo atsiradimą aš vertinu skeptiškai, kadangi tai yra visiškai komercinis projektas. Todėl keista, kad Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą. Manau, kad tokie zoologijos sodai, nors jų nei parku nei sodu nepavadinsi, nes jie nėra po atviru dangumi, su gyvūnų gerove prasilenkia. Taip pat, mano galva, prasilenkia ir su Lietuvos įstatymais bei ES direktyvomis, nes viena svarbiausių nelaisvėje laikomų gyvūnų sąlygų yra tai, kad jų laikymo sąlygos turi būti kuo artimesnės jiems įprastoms.

Esant tinkamam orui, jie turėtų turėti galimybę pabūti po atviru dangumi, tačiau tie gyvūnai iki savo dienų galo yra pasmerkti būti uždaroje patalpoje su dirbtiniu apšvietimu, negauti vitamino D. Įsivaizduokime žmogų, uždarytą į belangę. Nors ten ir būtų gražūs baldai, patogu, tačiau jis niekada nematytų saulės, būtų žiauru. Žiauru yra ir taip elgtis su gyvūnais“, – kalba L. Balsys.

Seimo narys pastebi, kad, pavyzdžiui, surikatos, kurios taip pat yra patalpintos minimame zoologijos sode, yra bendruomenės gyvūnai, tačiau jos nebus veisiamos, o tai reiškia, kad tie gyvūnėliai negalės gyventi bendruomenėmis, ir tai prasilenkia su gyvūnų gerove.

BNS nuotr.

„Šikšnosparniai yra naktiniai gyvūnai, tad nesuprantu, kaip jie ten bus eksponuojami, nes jie bus eksponuojami dieną, o tai reiškia, kad patirs nenatūralią sau būseną. Tai yra nepriimtina“, – sako jis.

Įsipareigojimai kelia abejonių

Laukinės gyvūnijos įstatymas teigia, kad leidimo zoologijos sodui įkurti turėtojas privalo užtikrinti, jog jis dalyvaus moksliniuose tyrimuose, kuriais būtų prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (arba) organizuos mokymą apsaugos klausimais, ir (arba) keisis informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (arba) užsiims gyvūnų rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą. Dar viena būtina sąlyga – visuomenės mokymosi ir švietimo biologinės įvairovės apsaugos srityje skatinimas.

Zoologijos sodo atstovai tikina vykdysiantys edukacinę veiklą ir bendradarbiausiantys su mokslininkais. „Steigiant zoologijos sodą Aplinkos apsaugos ministerijai buvo pateikiami dokumentai apie vykdomą edukacinę veiklą, turime paruošę 10 skirtingų edukacinių pamokų, pritaikytų pagal skirtingas amžiaus grupes. Vykdysime mokslinę veiklą kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru.

Gerbiamas parlamentaras L. Balsys nedalyvavo nė viename posėdyje dėl zoologijos sodo įregistravimo, todėl jis nėra kompetentingas teigti apie mūsų nepajėgumą vykdyti aukščiau nurodytas veiklas“, – sako A. Šmidt.

Tačiau parlamentaras L. Balsys įsitikinęs, kad leidimas išduotas, sąlygas pritempiant prie būtinų.

„Zoologijos sodai pagal įstatymus turi vykdyti mokslinę ir šviečiamąją veiklą. Šviečiamąją turbūt pritempė taip, kad ten galės ateiti moksleiviai pažiūrėti į gyvūnus. Tačiau mokslinės, rūšių atkuriamosios veiklos komerciniai zookampeliai nevykdo. Tai yra pinigų rinkimas gyvūnų gerovės sąskaita. Labai gaila ir apgailėtina, kad taip vyks.

Tai, kad duris atvėrė toks zoologijos sodas, leidžia manyti, jog Lietuvos įstatymuose yra netobulumų arba vietos interpretacijoms. Susirinkus į Seimo rudens sesiją, Aplinkos komitetą, kelsiu šį klausimą, kad svarstytume įstatymus. Zoologijos sodų misija yra saugoti gyvūnų rūšis, jas atkurti, jei įmanoma, paleisti atgal į laisvę, o ne komercija. Ateityje tokiai veiklai nereikėtų išdavinėti leidimų“, – tvirtina L. Balsys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.