Dar kartą į kovą dėl prezidento posto stojanti Ingrida Šimonytė sako vienareikšmiškai pasitikinti NATO partneriais ir jų įsipareigojimu ginti Lietuvą atakos atveju. Visgi, pasak jos, taip pat svarbu tinkamai finansuoti savo pačių gynybą, ypač augant Lietuvos gynybos stiprinimo ambicijoms.
Nežinote, ką kandidatas į prezidentus mano vienu ar kitu klausimu? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Kandidato požiūris“, jame – kandidatų į prezidentus atsakymai į įvairius klausimus.
Visiems kandidatams buvo pateikti vienodi klausimai, visiems suteiktos vienodos galimybės į juos atsakyti. Publikacijos su kandidatų atsakymais portale LRT.lt pasirodys abėcėlės tvarka du kartus per savaitę.
Daugiau informacijos apie kandidatus į prezidentus ir rinkimus – specialiame LRT.lt rinkimų polapyje.
– Ar pritariate visuotiniam NT mokesčiui?
– Kadangi nėra aišku, kas konkrečiai turima mintyje, atsakysiu, kad pritariu Vyriausybės pateiktam siūlymui keisti nekilnojamojo turto mokestį taip, kad jis taptų europietišku vietiniu turto mokesčiu, kurį reguliuojant daug klausimų galėtų spręsti savivaldybės pagal nustatytą įstatymą. Tai išplėstų mokesčio bazę, bet mokestis netaptų visuotiniu, nes jį mokėtų toli gražu ne visi turto savininkai.
– Ar gyventojams turi būti leidžiama pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
– Gerbiu Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog turi būti sudarytos sąlygos pasitraukti iš pensijų kaupimo dėl ypatingų aplinkybių, tačiau socialinė draudimo sistema sukurta taip, kad žmogui senatvė neateitų netikėtai ir staiga nepaaiškėtų, kad be pajamų yra gana sudėtinga išgyventi. Todėl esamos sistemos pokyčiai turi būti labai gerai apgalvoti.
– Ar pritariate Lietuvos pilietybės išsaugojimui, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę?
– Taip, tai yra mūsų visų bendro rūpesčio ir atsakomybės klausimas, nes turime išsaugoti ryšį su tais, kurie išvyko ir galbūt norėtų vieną dieną sugrįžti kurti Lietuvoje. Esame maža diasporinė valstybė ir kiekvieno piliečio ryšio išlaikymas per pilietybę be galo svarbus. Užsienio lietuvių bendruomenių parama Lietuvai nepriklausomybės atkūrimo aušroje, taip pat parama Ukrainai prasidėjus karui buvo ir yra neįkainojamai didelė. Diasporos balsas praeityje remiant mūsų ir dabar Ukrainos europinę ir euroatlantinę integraciją yra svarbus ir įtakingas. Todėl privalome išlaikyti ryšį.
– Ar Lietuvoje reikia atsisakyti mokyklų rusų mokomąja kalba?
– Esu tikra, kad ilgainiui bus sunku užtikrinti ugdymo kokybę tokiose mokyklose, nes mokytojų amžiaus vidurkis jose gerokai viršija bendrą vidurkį, todėl tam reikia ruoštis. Tačiau nemanau, kad reikia politinio sprendimo staigiai nutraukti ugdymą vienos kurios nors tautinės mažumos kalba. Ši Vyriausybė prieš keletą metų inicijavo pokyčius, kurių tikslas – tautinių mažumų mokyklose užtikrinti gerą ugdymo kokybę, šių mokyklų vaikams išmokti valstybinę kalbą, taip sudarant galimybes integruotis į visuomenę. Pradėtos diegti atnaujintos ugdymo programos, tarp jų yra pilietiškumo pagrindų programa.
– Ar matematikos egzaminas turėtų būti privalomas ne tik stojant į aukštąją mokyklą, bet ir tiesiog siekiant gimnazijos atestato?
– Šiuo metu ne. Matematikos VBE yra privalomas stojant į aukštąją mokyklą. Mano nuomone, matematika, matematinis samprotavimas yra svarbi jauno žmogaus ir mokyklinio išsilavinimo dalis, todėl mintis, kad matematika galėtų būti privaloma norint gauti brandos atestatą, galėtų būti rimtai svarstoma, tik šiam sprendimui reikia daugiau laiko.
– Ar pasitikite, kad NATO gintų Lietuvą užpuolimo atveju?
– Taip, vienareikšmiškai pasitikiu mūsų kolektyvinio saugumo partneriais ir jų įsipareigojimais ginti kiekvieną aljanso narę. Tačiau noriu priminti, kad yra ne tik 5 straipsnio garantijos, bet ir 3 straipsnyje apibrėžta valstybės narės pareiga rūpintis savo saugumu.
– Ar apskritai Rusiją vertinate kaip grėsmę Lietuvai?
– Taip, Rusijos sukeltas žiaurus karas Ukrainoje ir deklaruojamas nusiteikimas ilgalaikei priešpriešai su Vakarais formuoja saugumo aplinką ir kelia egzistencinius iššūkius ne tik mūsų regionui, Europai, bet ir visam laisvajam demokratiniam pasauliui. Todėl turime būti tarsi tas ežys, kurio priešas net nedrįstų pulti.
– Ar Lietuva turėtų atsisakyti taivaniečių atstovybės tam, kad pagerintų santykius su Kinija?
– Ne, išorės valstybė, šiuo atveju Kinija, negali nurodinėti laisvai demokratinei valstybei atidaryti atstovybę ar neatidaryti atstovybės, dėl jai nepatinkančių sprendimų taikyti ekonominę prievartą prieš atstovybę atidariusią valstybę. Dėl suprastėjusių santykių atkūrimo pirmiausia reikia klausti Kinijos Liaudies Respublikos, nes diplomatinis atstovavimas buvo pažemintas būtent Pekino iniciatyva.
– Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų didinami mokesčiai tam, kad būtų galima didinti gynybos finansavimą?
– Taip, augant Lietuvos gynybos stiprinimo ambicijoms – šauktinių ir rezervo vystymo, Vokietijos brigados priėmimo, Lietuvos kariuomenės stiprinimo poreikiams – būtina susitarti dėl tvaraus finansavimo šaltinio. Šis uždavinys peržengia kadencijų ir politinio spektro ribas. Todėl būtina ieškoti ir rasti sutarimą, kaip praeityje jį radome dėl nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo. Norėdami kokybiškų viešųjų paslaugų, visapusiško gynybos stiprinimo ir savo įsipareigojimus gebančios vykdyti valstybės viešojo sektoriaus, turime užtikrinti ir tinkamą finansavimą. Taip, diskusijos dėl mokesčių nėra nei lengvos, nei malonios, tačiau jos būtinos, nes kalbame apie labai ilgalaikius iššūkius.
– Ar pritariate lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui?
– Taip, visuomet palaikiau sprendimus, susijusius su civilinės partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimu, galimybe įteisinti savo santykius žmonėms, kurie nenori arba negali susituokti pagal Lietuvos Konstituciją. Pagaliau būtų civilizuota ir gražu šį klausimą išspręsti.
Be šio įstatymo tiek heteroseksualios, tiek homoseksualios poros negali reglamentuoti savo santykių. Jos negali turėti pagrindinių teisinių garantijų, pavyzdžiui, partneriui atsigulus į ligoninę, jis ar ji negali gauti informacijos apie sergančiojo būklę. Tai yra pagarbos žmogaus orumui klausimas.
– Ar pritartumėte Seimo narių teisinės neliečiamybės visiškam atsisakymui?
– Taip, tai labiau techninis ir procedūrinis klausimas, nes Seimų istorijoje matėme, kad ne vienas Seimo narys pats atsisakydavo tos neliečiamybės tam, kad teisėsaugos institucijos galėtų toliau dirbti savo darbą, nes teisinė neliečiamybė dažnai institucijoms neleidžia tirti svarbių aplinkybių tam tikrose bylose. Manau, kad kartais Seimo nariai piktybiškai prisidengia šia „privilegija“ ir vilkina procesus, nes kartais dėl keistų priežasčių neliečiamybės nepavyksta panaikinti, o tai vėlgi būna procedūrinis klausimas.
– Ar Lietuvai reikia dar labiau riboti Baltarusijos piliečių galimybes patekti į šalį?
– Šiuo metu nustatytų ribojimų, mano nuomone, pakanka. Reikia įvertinti jų poveikį ir tik tada, esant reikalui, imtis papildomų priemonių. Neturime siųsti Baltarusijos žmonėms signalo, kad sulyginame juos su Rusijos gyventojais taip, kaip su Putinu susisiejo karo nusikaltimuose Lukašenka. Vilniuje įsikūrusi baltarusių opozicija, čia gyvena S. Cichanouskaja ir kiti nuo režimo bėgantys žmonės, kuriuos Lukašenka savo represijomis išvarė iš šalies ieškoti politinio prieglobsčio, todėl negalime keisti ir savo įpareigojimo remti opoziciją ir laisvus Baltarusijos žmones, šiandien neturinčius savo namų. Tikiu, kad ateityje jie grįš namo ir kurs Baltarusijos demokratiją.
– Ar Lietuvoje reikėtų sumažinti kartelę referendumo organizavimui?
– Ne, esama kartelė ir referendumo organizavimo taisyklės, manau, atitinka protingumo kriterijus, rimtos pilietinės iniciatyvos ar pasiūlymai keisti Konstitucijos tam tikrus punktus visuomet ras tuos žmones, kuriems tai svarbu. Todėl žemesnės kartelės nereikia. Jos mažinimas leistų įvairiems politiniams oportunistams iškelti nišinius arba skaldančius politinius klausimus ir iš to siekti sau matomumo. Be to, sudažnėję referendumai dėl menkiausių dalykų diskredituotų patį referendumo institutą, kai vėliau reikėtų spręsti rimtus politinius klausimus kaip Lietuvos pilietybės išsaugojimas.
– Ar Lietuvoje reikėtų didinti gyventojų mokamas PSD įmokas?
– Šiuo metu tokio poreikio nėra, svarbiausi esami iššūkiai gali būti ir yra sprendžiami esamais ištekliais. Tačiau būtina galvoti apie demografinės situacijos poveikį sveikatos apsaugos sistemai, pirmiausia, ilgalaikės slaugos ir priežiūros poreikiams ateityje – po dešimtmečio ir vėliau. Daliai žmonių ši našta gali būti finansiškai sudėtinga dengti iš savo kišenės, todėl galbūt verta diskutuoti apie specialias įmokas (draudimą) šiems tikslams.
– Ar prezidentas turėtų skirti kai kuriuos ministrus?
– Ne. Vyriausybė vykdo Seimo patvirtintą programą, dirba kolegialiai, o už jos sprendimus atsakingas ministras pirmininkas. Vyriausybės formavimo principai apibrėžti Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo doktrinoje. Nemanau, kad kažkas turi būti keičiama, nes procedūra atitinka parlamentinės respublikos principus, kur prezidentas atlieka jam Konstitucijoje numatytą vaidmenį.
