Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mano, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymas perdėlioti krašto apsaugos prioritetus, didesnį dėmesį skiriant oro gynybai, yra racionalus ir atitinkantis karinį patarimą.
„(Siūlymas – ELTA), kuris buvo pristatytas ir koalicijos partneriams, ir vėliau visuomenei, opozicijai ir partneriams, jis tikrai įtikina, jis yra racionalus, apginamas ir atsako į tuos klausimus, kurie buvo kilę anos diskusijos metu“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Jis mano, kad L. Kasčiūno perdėlioti prioritetai neprieštarauja kariniam patarimui.
„Kaip veikia karinis patarimas krašto apsaugos sistemoje – tai yra pateikiamos kelios alternatyvos ir jas politinė vadovybė išsirenka kaip tinkamiausias. Ir aš manau, kad ponas Kasčiūnas pats neperrašinėjo kažkokių planų, jie tiesiog pažiūrėjo, kokie kariniai patarimai ar kokios modifikacijos yra galimos iš tų, kokios buvo duotos“, – sakė politikas.
G. Landsbergis akcentavo, kad taip pat manąs, kad oro gynybai turėtų būti skiriamas didesnis prioritetas.
„Tai yra labiausiai trūkstamas resursas visoje NATO šiandieną. Todėl investicija į tai atliepia ir mūsų, ir sąjungininkų didžiausius pageidavimus, ko dabar labiausiai reikia. Mes neatsitraukiame nuo tankų, mes toliau savo diviziją sunkiname, tačiau tai ištęsiame kalendoriuje. Tačiau tankų galime laukti, o oro gynyba mums reikalinga jau šiandieną“, – pabrėžė jis.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia siūlantis vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio. Šią idėją ministras trečiadienį pristatė premjerės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.
L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams trečiadienį pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.
Prezidentas: oro gynybos įsigijimo ankstinimas neturėtų pavėlinti tikslo sukurti diviziją
Krašto apsaugos ministrui L. Kasčiūnui siūlant sparčiau stiprinti oro gynybą ir išdėstyti planuojamą tankų pirkimą etapais, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai neturėtų pavėlinti užsibrėžto tikslo Lietuvoje sukurti kariuomenės diviziją.
„Vienos ar kitos ginkluotės įsigijimo ankstinimas (divizijoje yra numatytas visas oro gynybos pulkas) ar vėlinimas neturi pakeisti užsibrėžto tikslo ir termino. Prezidentas pabrėžia, kad krašto apsaugos sistemos įsigijimų prioritetų peržiūrėjimas negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos“, – rašoma penktadienį BNS pateiktame Prezidentūros komentare.
L. Kasčiūnas siūlo stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas. Tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.
Anot L. Kasčiūno, jei būtų pritarta jo pasiūlymams, oro gynybos sistemų įsigijimas, kuris šiuo metu suplanuotas 2034 metais, būtų paankstintas ir prasidėtų šiemet.
Valstybės gynimo taryba (VGT) pernai gegužę pritarė šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją. Tai tikimasi pasiekti padidinus krašto apsaugai skirtą finansavimą.
„Kaip konkrečiai turėtų būti pasiektas šis sutartas rezultatas, kuria apimtimi Lietuva remsis sąjungininkų pajėgumais, – tai jau įgyvendinimo planavimo klausimas“, – nurodo prezidentūra.
Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
Siekiant sukurti diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, tam, anot Krašto apsaugos ministerijos, gynybai papildomai reikėtų kurį laiką skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų, tad politikai siekia sutarti dėl tvarių šaltinių maždaug 3 proc. BVP finansavimo, lyginant su apie 2,52 proc. BVP siekiančiu įprastu finansavimu.
Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė VGT.
