Lietuvoje

2018.08.30 17:00

Specialistai tikina – išvengti giminystės ryšių darbo vietose kartais neįmanoma

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2018.08.30 17:00

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse atvejai, kai vienoje įstaigoje dirba giminaičiai ar sutuoktiniai, beveik neišvengiami, nes ten bendruomenės paprasčiausiai mažesnės ir vienokiais ar kitokiais ryšiais susiję žmonės pretenduoja į tas pačias vietas. Taip LRT RADIJUI sako kalbinti ekspertai. Anot teisininko Petro Ragausko, pasitaiko atvejų, kai bendroves kaltiname artimųjų propagavimu, nors iš tiesų taip nėra.

Didesnių miestų gyventojai nepotizmą mažiau sureikšmina

Anot Vilniaus politikos analizės instituto docento Algio Davidavičiaus, nors visi esame lygūs prieš įstatymą ir turėtume turėti vienodas galimybes, tokią padėtį iškreipia nepotizmas, kai naudos siekiama sau ir savo artimiesiems.

„Tai gali būti ir samda, ir kontraktavimas, tai gali būti net ir politinė veikla (politinės partijos ar organizacijos), pavyzdžiui, dinastijų susiformavimas. Tarkime, JAV ir Vakarų Europos šalyse tai dažnai laikoma skandalų priežastimi. Tos pačios šeimos nariai užima panašias, susijusias ar apskritai politines vietas. Tai pažeidžia lygiavertiškumo principą“, – pateikia pavyzdį A. Davidavičius.

To paties instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas tvirtina, kad didesnėse šalyse ši problema vis dėlto nėra tokia opi. Pasak pašnekovo, mažesnėse bendruomenėse kartais to netgi sunku išvengti, nes nėra itin didelio kandidatų pasirinkimo.

A. Davidavičiaus antrina – mažose bendruomenėse socialiai artimos žmonių grupės konkuruoja dėl tų pačių išteklių daug dažniau, nei didesnėse.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas rodo, kad beveik kas penktas darbuotojas Lietuvos viešajame sektoriuje yra susijęs giminystės ryšiais, o Pagėgių, Varėnos, Šalčininkų ir Zarasų savivaldybėse tokių yra kas trečias.

Anot A. Davidavičiaus, dėl didesnės konkurencijos didesniuose miestuose gyvenantys žmonės nepotizmo apraiškas pastebi rečiau.

„Galime sakyti (tai pastebi ir antropologai, sociologai visame pasaulyje), nepotizmas yra tokia gynybinė strategija, kai trūksta išteklių, kai atrodo, kad reikia kautis už gyvenimą [...]. Bandai apsaugoti saviškius, nes tau baisu, kad tie saviškiai neišliks mūsų rinkos visuomenėje, mūsų globalizuotam chaotiškame pasaulyje“, – nurodo A. Davidavičius.

Rawpixel/Unsplash nuotr.

G. Šumskas akcentuoja – nepaisant gyvenamosios vietovės, vis dėlto nepotizmo atvejus žmonės pastebi tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje.

„Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa rodo, kad absoliuti dauguma mato šią problemą visiškai vienodai – tai būdinga abiem sektoriams. Nėra taip, kad kažkas bartų, kaltintų vien tik viešąjį, valdžios sektorių“, – argumentuoja G. Šumskas.

A. Davidavičius priduria, kad vienintelė skirtis tarp didesnių ir mažesnių miestų yra žmonių reakcija – nors didesniuose miestuose nepotizmą žmonės taip pat pastebi, jį mažiau sureikšmina: „Kadangi miestuose ekonominės sąlygos geresnės, tai mažiau sureikšminama nei provincijoje, kur žmonės varžosi dėl skurdesnių išteklių ir gyvena mažesnėje bendruomenėje.“

Nepotizmu kaltiname pernelyg dažnai?

Lietuvos teisės instituto teisės eksperto Petro Ragausko teigimu, nepotizmas Lietuvoje tikrai egzistuoja, tačiau tai iš dalies lemia ir mūsų bendravimo principai: „Priminsiu, mūsų Konstitucijos 38 straipsnio pirmą dalį. Ten labai aiškiai parašyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Jeigu jau Konstitucijoje tokios vertybės deklaruojamos, natūralu, kad žmonės savo gyvenime irgi vadovaujasi tuo pačiu principu.“

Teisininko tvirtinimu, kai tik atsiranda galimybė pasirūpinti savo artimu žmogumi, dažnas linkęs tuo pasinaudoti. Norint tokios situacijos išvengti, tvirtina P. Ragauskas, būtinos ypač tvirtos moralinės vertybės.

„Kita vertus, yra ir kiti aspektai. [...] Pavyzdžiui, įdarbini savo artimąjį, kažkokį šeimos narį, giminaitį. Galima kelti natūralų klausimą – koks to motyvas? Vienas iš tokių turbūt įprastų, labai dažnų motyvų yra pasitikėjimas savu žmogumi ir nepasitikėjimas ar mažesnis pasitikėjimas svetimu“, – sako P. Ragauskas.

Jo aiškinimu, pasitaiko atvejų, kai vadovaujančias pareigas užimantis žmogus įdarbina savo pažįstamą ne dėl to, kad nori jam naudos, bet dėl to, kad tuo žmogumi tiesiog labiau pasitiki: „Natūralu, kad jis, priimdamas kažkokius sprendimus, remiasi tais žmonėmis, kuriais pasitiki. Kodėl jis pasitiki, argumentai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, dėl to, kad mokėsi kartu su tuo asmeniu, dėl to, kad anksčiau kartu dirbo kitame darbe.“

P. Ragausko pastebėjimu, toks pasitikėjimas kartais yra neišvengiamas ir netgi morališkai nesmerkiamas. Paprastai žmonės, anot pašnekovo, smerkia tik tuos atvejus, kai žmogus įdarbinamas siekiant jam padaryti ką nors gero, suteikti naudos.

Rawpixel/Unsplash nuotr.

„Kai jau yra šitas aspektas, mes kalbame apie neigiamas pasekmes. Blogiausia, kad gyvenime taip paprastai neatskirsime, kokie motyvai nulėmė pasirinkimą – ar dėl to, kad vadovas bus ramesnis, žinodamas ir pasitikėdamas žmogumi, kurį priima į darbą, ar dėl to, kad nori jam suteikti materialios ar kitokios naudos, nuskriausdamas kažką kitą“, – atkreipia dėmesį P. Ragauskas.

Jo nuomone, Lietuvoje nepotizmo problema yra, tačiau kartais nepotizmu laikome ir visiškai įprastus reiškinius. Teisininkas pateikia pavyzdį – neretai statistika, kiek socialiniais ryšiais susijusių žmonių dirba vienoje įmonėje ar įstaigoje, naudojama kaip argumentacija, kad vyrauja didelis nepotizmo mastas.

Vis dėlto, tvirtina P. Ragauskas, tokios statistikos neužtenka. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kokias pareigas šie žmonės užima. „Galbūt tai yra kažkokio žemesnio lygmens žmonės, kurie dirba fizinį darbą? Koks skirtumas, tegul ir 80 proc. būna giminaičiai ar kitaip susiję, jeigu jie vienas kitam nėra pavaldūs, jeigu vienas nesprendžia, koks bus kito atlyginimas. Nieko tame blogo nėra“, – įsitikinęs LRT RADIJO pašnekovas.

Jo teigimu, vertinti tokius skaičius ypač nenaudinga, kai kalbama apie mažesnes vietoves, kuriose darbo vietų nėra tiek daug. P. Ragausko pastebėjimu, mažose savivaldybėse neretai pasitaiko atvejų, kai vienoje įstaigoje dirba giminaičiai ar sutuoktiniai, tačiau tai nėra nepotizmo atvejai.

„Jeigu sutuoktiniai kartu baigė universitetą, kuriame susipažino, o susituokę išvažiavo gyventi į rajono centrą, tai tikrai didelė tikimybė, kad jie abu dirbs savivaldybės administracijoje. Tik reikia, kad vienas nebūtų vadovas, o kitas – pavaduotojas“, – sako teisininkas.

Jo nuomone, nors kartais į tokius atvejus reaguojama per jautriai, situacija gerėja, nes seniau į akivaizdžius nepotizmo atvejus visuomenė dažnai nekreipdavo dėmesio. Geriausias būdas spręsti tokias problemas, sako P. Ragauskas, konkrečius atvejus viešinti.

Visos diskusijos klausykitės įraše.

Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.